Estijoje litams atsivėrė rojus

 (3)
Estijai panaikinus pelno mokestį, trijų Baltijos šalių rinka, kurią jungia vienodos dvigumo apmokestinimo išvengimo sutartys, pasišiaušė: dabar Lietuvoje ir Latvijoje uždirbtą pelną galima paslėpti Estijoje ir nemokėti mokesčių tol, kol pinigų neprireiks asmeniniams poreikiams.
Estijai priėmus naują pelno mokesčio įstatymą Lietuvos, Latvijos ir Estijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis pagrįsta mokesčių sistema išsiderino.

Į kitas lengvatinių mokesčių (ofšorines) zonas Lietuvos įmonių prie pajamų šaltinio išmokami pinigai yra apmokestinami 24% tarifu, o išmokos į Estiją pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį neapmokestinamos.

Rūta Bilkštytė, "Deloitte and Touche" Mokesčių departamento vadovė, teigia, kad Baltijos šalys, neapmokestindamos iš vienos šalies į kitą prie pajamų šaltinio išmokamų pinigų, tikėjosi paskatinti bendros rinkos kūrimą. Iš vienos šalies išeinantys pinigai turėjo būti apmokestinami kitoje Baltijos šalyje.

Nuo 2000 m. sausio 1 d. Estijoje panaikinus pelno mokestį, Lietuvos įmonėms atsivėrė lengvesnio gyvenimo perspektyva Estijoje. Lietuvos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse su kitomis šalimis išmokos prie pajamų šaltinio, priklausomai nuo šalies, į kurią ji išmokama,ir nuo rūšies apmokestinamos 10%, 15% ar 29% tarifu.

Ponia Bilkštytė teigia, kad į Estiją uždirbtus pinigus galima perkelti sudarant konsultavimo nepagrįstai aukštomis kainomis sutartis. "Lietuvoje kol kas nėra įstatymo, draudžiančio sudarinėti sutartis nepagrįstai aukštomis kainomis, todėl mokesčių inspekcija neturi priemonių kovoti su tokiu reiškiniu", – sako p. Bilkštytė.

Kitas būdas – įmonės, importuodamos prekes į Lietuvą, tai gali daryti per tarpininką Estijoje ir, keisdamos prekių kainas, visą pelną palikti Estijoje. Šią procedūrą įmonė gali kartoti daugelį kartų.

Estijoje tradicinė pelno mokesčio sistema, kai iš apmokestinamųjų pajamų atimamos sąnaudos ir gaunamas apmokestinamasis pelnas, apversta aukštyn kojom.

Šioje šalyje apmokestinamos išlaidos, kurios nereikalingos pajamoms uždirbti.Be to, kaip ir Lietuvoje dividendai ir tantjemos Estijoje taip pat apmokestinami.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Palangos kredito unijos įkūrėjui - 7 metai nelaisvės (1)

Palangos kredito unijos įkūrėjui ir vienam buvusių jos vadovų Evaldui Petrauskui už sukčiavimą skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jis taip pat turės atlyginti unijai 1,817 mln. eurų žalą, nusprendė teismas.

Tyrimas: smulkus ir vidutinis verslas dėl išorės rizikų atsisako plėtros (5)

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių šiais metais neplanuoja plėtros ir tai kelia riziką visai Lietuvos ekonomikos raidai, skelbiama antrus metus iš eilės įvertinus SVV sektoriaus atsparumo išorinėms rizikoms (gaisrams, įrangos gedimams ir pan. veiksniams) indeksą.

Kanados ir ES prekybos sutartis: apie pasekmes galima tik spėlioti

Jei prekybos sutartis tarp Kanados ir Europos Sąjungos būtų ratifikuota, galima tik spėlioti, kokių pokyčių ir pasekmių tai atneštų – sutartyje galima aptikti nuostatų, potencialiai leisiančių sumažinti kokybės standartus.

Didžiausia Lietuvos verslininkų baimė – prarasti sukauptą turtą (7)

Lietuvos ir Latvijos verslininkams nerimą kelia skirtingi dalykai: mūsų šalies verslo atstovai labiausiai bijo prarasti savo turtą, o kaimyninėje Latvijoje bendrovių vadovai baimę jaučia dėl jų šalies ekonominių sąlygų.

Beveik 60 proc. lietuvių papildomas lėšas išleidžia drabužiams (5)

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa atskleidė paradoksalią tiesą: nors beveik 60 proc. respondentų svarbiausiu gyvenime prioritetu įvardija šeimą, 70 proc., paskirstant atliekamas šeimos pajamas, prioritetu laiko taupymą, leidžiantį užtikrinti šeimos finansinį stabilumą.