M. Sinkevičius sakė, kad šiuo metu Seime svarstoma nuostata dar prieš 5 metus įsigaliojo Estijoje, o Latvijoje ims veikti nuo kitų metų.
„Estijoje rezultatai buvo tokie, kad praktiškai visiems po įvedimo atlyginimai buvo pakelti iki minimalaus“, – DELFI teigė jis.
Estijoje MMA šiuo metu siekia 430 eurų, o pastarąjį kartą nuo 390 eurų buvo padidintas 2016 sausio 1 dieną. Lietuvoje MMA – 350 eurų.
Mažiau nei 350 eurų šalyje šiuo metu uždirba daugiau nei 280 tūkst. darbuotojų, rodo „Sodros“ duomenys.
M. Sinkevičius pasakojo, kad Estijoje anksčiau situacija irgi buvo panaši. „Tačiau galime daryti prielaidą, kad nurodžius įmokas sumokėti nuo MMA, darbdaviui pradėjo neapsimokėti slėpti atlyginimų „vokeliuose“. Manyčiau, kad panašus efektas būtų ir Lietuvoje“, – tvirtino jis.
Pensijų problema
Tai, kad socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta MMA, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė dar pernai.
Tada jis DELFI sakė, kad ši nuostata galėtų įsigalioti nuo 2016 metų pradžios. A. Syso manymu, tai neįvyko dėl to, kad jai pasipriešino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Ir Vyriausybės išvada buvo labai keista: pritarti, tačiau pasiūlyti Seimui jos nesvarstyti. Esą iš pradžių reikia įvertinti kaip situaciją pakeis naujasis Darbo kodeksas“, – sakė A. Sysas, kurio manymu, siūloma nuostata su vadinamuoju socialiniu modelio nieko bendro neturi.
Šią savaitę įstatymo pakeitimo projektas svarstytas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.
M. Sinkevičius teigė, kad nuostatos reikia, nes Lietuvoje yra daug žmonių, kurie dirba visą mėnesį, tačiau socialiai apdrausti mažiau nei už MMA.
„Svarbiausia, kad nuo to priklauso žmogaus pensija. Juk stažas skaičiuojamas pagal tai, ar jis per metus uždirbto 12 MMA arba už jį buvo sumokėtos atitinkamos įmokos“, – sakė „Sodros“ direktorius.
Jis tvirtino, kad pastaraisiais metais daugėja asmenų, kurie į pensiją išeina neturėdami 30 metų stažo. DELFI primena, kad būtent tokio stažo reikia norint gauti visą pagrindinę pensiją. Jei stažas mažesnis (bet didesnis nei 15 metų), pagrindinė pensija bus atitinkamai mažesnė.
„Tokių asmenų dalis yra apie 20 proc., tai reiškia, kad tiek žmonių per visą savo gyvenimą neužsidirba netgi 30 metų stažo, o taip yra todėl, kad jie dirba už mažesnį nei minimalų atlyginimą“, – sakė M. Sinkevičius.
Jis taip pat sutiko, kad šiuo metu darbdavių mokamas draudimo įmokų tarifas yra pakankamai didelis – svyruoja tarp 39,98 ir 43,60 proc. nuo „ant popieriaus” mokamo atlyginimo.
„Sodros“ direktorius sakė, jog galbūt reiktų svarstyti apie tai, kad tarifas mažas pajamas gaunantiems žmonėms būtų mažinamas. Tai daryti neseniai Lietuvai rekomendavo ir Tarptautinis valiutos fondas.
„Tačiau galbūt tada už tuos žmones įmokas turėtų sumokėti valstybė. Ji turėtų padengti tą įmokų dalį, kad žmogus būtų apsaugotas“, – svarstė M. Sinkevičius.
Kelia riziką
I. Valeškaitė DELFI sakė, kad yra bent kelios priežastys, kodėl šis pasiūlymas nėra geras. Pirma, taip tik dar labiau būtų apmokestinami mažiausias pajamas uždirbantys žmonės, kurie ir yra tikrieji draudimo įmokų mokėtojai.
„Dabar 0,5 etato už MMA dirbantis žmogus „Sodrai“ sumoka 55 eurus. Įsigaliojus pasiūlymui tas pats žmogus „į rankas“ gautų 160 eurų, o „Sodra“ gautų 120 eurų. Tai tikrai neproporcingas apmokestinimas“, – sakė LLRI analitikė.
Pašnekovė sutiko, kad dalis darbdavių piktnaudžiauja dabartine tvarka: „vokelyje“ moka MMA, tačiau mokesčius sumoka nuo mažesnės sumos.
„Tačiau su šešėliu kovoti tokiu būdu yra tas pats kaip slogą gydyti antibiotikais. Tai būtų veiksminga tik penktadaliui šių žmonių, kadangi skaičiuojama, jog šešėlinė ekonomika sudaro apie 20 proc.“, – teigė I. Valeškaitė.
Ji teigė, kad dėl reikalavimo draudimo įmokas mokėti nuo MMA dalis gyventojų gali netekti darbo.
Vis dėlto, Estijos pavyzdys rodo, kad po to, kai nuostata įsigaliojo prieš 5 metus, nedarbo lygis nepadidėjo, o sumažėjo.
I. Valeškaitės manymu, su šešėline ekonomika Lietuvoje kovoti reikėtų nustojus taip sparčiai kelti MMA.
„Problema ta, kad pastoviai keliant MMA susilaukiame tokio dalyko kai įmonės tiesiog nebeišgali jo mokėti ir dėl to yra darbas puse ar trim ketvirtadaliais etato“, – sakė I. Valeškaitė.
