Valstybių narių ambasadoriams pradėjus tartis dėl kito žingsnio, laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad jie svarstys pasiūlymus uždrausti Rusijos bankams pardavinėti naujas akcijas Europos rinkose.
Cituodamas pasirinkimų memorandumą, „Financial Times“ rašė, kad naujomis priemonėmis bus nueita dar toliau nei praėjusią savaitę paskelbtomis griežtesnėmis JAV sankcijomis, kuriomis taikomasi tik į du Rusijos bankus – „Gazprombank“ ir VEB, nes jos bus taikomos visiems skolintojams, kurių daugiau kaip 50 proc. priklauso valstybei.
ES į sankcijų dėl Ukrainos sąrašą įtraukė dar 15 fizinių ir 18 juridinių asmenų
ES į savo sankcijų taikinių sąrašą įtraukė dar 15 ukrainiečių bei rusų ir 18 subjektų dėl jų vaidmens per Ukrainos krizę, ketvirtadienį sakė šaltinis Bendrijoje.
Pasak jo, 18 subjektų sudaro devynios bendrovės ir devynios institucijos, kaip, pavyzdžiui, vietinė savivalda, įsteigta prorusiškų separatistų, paskelbusių nepriklausomas respublikas Ukrainos rytuose.
Ambasadoriai iš 28 ES valstybių veikė pagal praėjusią savaitę priimtą ES lyderių sprendimą išplėsti sankcijų sąrašą. Jame šiuo metu yra 72 asmenys, kuriems draudžiama išduoti vizas ir kurių sąskaitos yra įšaldytos.
Sankcijos griežtinamos Rusijai neparodžius jokių ženklų, kad ji ketina paklausyti reikalavimų keisti kursą ir nutraukti paramą promaskvietiškiems sukilėliams Rytų Ukrainoje.
Šaltiniai: sąraše Rusijos saugumiečiai ir prorusiškas Čečėnijos prezidentas
Sąrašą papildžiusiųjų pavardės ir pavadinimai tikriausiai bus paskelbti penktadienį arba šeštadienį.
Tačiau jau dabar šaltiniai praneša apie kai kuriuos asmenis, kurie greičiausiai pateks į „juodąjį sąrašą“.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbia, kad sąraše turėtų būti Rusijos Federalinės saugumo tarnybos direktorius Aleksandras Bortnikovas ir žvalgybos vadovas Michailas Fradkovas, Saugumo Tarybos vadovas Nikolajus Patruševas ir Kremliaus remiamas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas.
28 ES ambasadoriai savo ketvirtadienio susitikimą pradėjo griežto saugumo sąlygomis, sakė vienas ES šaltinis.
Papildomas sąrašas subjektų, kuriems bus taikomos sankcijos, tikriausiai bus paskelbtas penktadienį, sakė šaltinis.
Tačiau mažai tikėtina, kad bus susitarta dėl platesnių priemonių, kurias antradienį numatė užsienio reikalų ministrai.
„Negaliu įsivaizduoti sprendimo šiandien, ... tam prireiks dar kelių dienų“, – sakė šaltinis. Kitas ambasadorių susitikimas turi įvykti kitą savaitę.
ES pareigūnai paaiškino, kad bet kokiam sprendimui dėl platesnio paketo reikės vienbalsiškumo, todėl labai tikėtinas lyderių susitikimas.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas stabdo savo investicijas į Rusiją
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pareigūnai teigia, kad artimiausiu laiku nemato galimybių investuoti Rusijoje. Tokia informacija pateikiama tarptautinės finansų institucijos interneto svetainėje paviešintoje ataskaitoje spaudai.
Dokumente rašoma, kad tokius nurodymus ERPB gavo iš daugumos valdybos atstovų, tarp kurių nurodomos visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės.
Sprendimas priimtas po ES pareiškimo praėjusią savaitę. Jame ES ragina savo nares suderinti pozicijas banko vadovų taryboje.
Praėjusiais metais Rusijoje vykdomų ERPB projektų finansavimas siekė 2,5 mlrd. eurų. Pirmąjį 2014 metų pusmetį Rusijai buvo skirta daugiau kaip 19 proc. visų banko investicijų.
Tiesa, finansų institucija pabrėžia, kad visiems jau pradėtiems finansuoti projektams lėšų ir toliau bus skiriama.
Kiek anksčiau Pasaulio bankas (PB) teigė neketinantis nutraukti bendradarbiavimo su Rusija ir Ukraina, nors šiuo metu pastarojoje ir tęsiasi kariniai veiksmai, o prieš Rusiją imtasi sankcijų. Finansų institucija teigia pagal savo teisės aktų nuostatas nesikišanti į politinius procesus.
Kol kas Briuselis 72-iems rusų ir ukrainiečių veikėjams taiko sąskaitų įšaldymą ar vizų draudimą, bet nesusitarė dėl griežtesnių priemonių, nes kai kurios ES narės, kaip pavyzdžiui Italija ir Vokietija, palaiko plačius ekonominius ryšius su Rusija ir nenori, kad jie nukentėtų.
Tačiau Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimas Rytų Ukrainoje padidino spaudimą, ir Didžioji Britanija, Švedija, Baltijos valstybės bei Lenkija ragina laikytis daug griežčiau.