"Labiausiai į priekį veržiasi greitai narystei Europos Sąjungoje (ES) besirengiančios šalys, jos ir laimi daugiau iš gerėjančios ES ekonomikos", – teigia "Deutsche Bank Research" Rytų Europos analitikė Andrėja Burgtorf.
Vengrija ir Lenkija į ES nukreipia apie 70% viso eksporto, tad ir šių šalių ekonomika auga sparčiausiai.
Specialistai akcentuoja, kad ES narystei besirengiančių Rytų Europos valstybių rinkos konjunktūros vystosi ir kitais metais šis procesas bus kur kas pažangesnis nei ES šalių.
Tačiau Slovakijos, kur struktūrines reformas planuojama įgyvendinti tik 2003–2005 m., pramonės padėtis kur kas silpnesnė nei kaimyninės Čekijos ar Slovėnijos. Tiesa, pati Čekija vis dar kenčia nuo šio dešimtmečio viduryje įvykusios sumaišties dėl bankų privatizacijos.
Politiniai viražai trikdo ir Rusijos pramonę, kuri jau atsigauna ir turėtų smarkiai spurtuoti ateinančiais metais. Be to, aukštos naftos kainos pasaulinėse rinkose iškreipė ekonominius santykius šalies rinkoje.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino didesnis dėmesys regioninių valdžios organų galios apkarpymui, o ne ekonomikai, irgi nieko gero nedavė.
Specialistai reziumuoja – planuotų reformų pagrindas Rusijoje padėtas, tačiau dabar daroma per mažai, kad jos būtų įgyvendinamos.
Anot analitikų, itin solidžią pažangą daro trys Baltijos valstybės, iš kurių jie išskiria Estiją. Regionas turi didelį potencialą ir jau artimiausiu metu trijų šalių ekonomikos turėtų dar smarkiau kilti, tačiau Latvijoje ir Lietuvoje vis nesubalansuojama pramonės veikla kiek spaudžia bendrą konjuktūrą, rašo Austrijos verslo laikraštis "Wirtschafts Blatt".