ES įkurta bankų sąjunga leis jaustis saugiau, o atsiskaitinėti – pigiau

 (22)
Beveik visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Švediją ir Didžiąją Britaniją, pasirašė susitarimą, kuriuo įkuriama bankų sąjunga. Pasak finansų ministro, bankų klientai nuo šiol galės jaustis saugiau, o bankininkai tikina, kad susitarimas leis pajusti ir naudą – bendrijos narėse visi galės atsiskaitinėti pigiau.
Vitas Vasiliauskas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Vos prieš mėnesį visos Europos bankų priežiūros reformą palaimino Europos parlamentas, o dabar susitarimą dėl pertvarkos pinigų fondo ir valstybių įnašų, pasirašė vyriausybių atstovai. Nuo lapkričio Europos centrinis bankas perims į savo rankas didžiausių euro zonos bankų priežiūrą. Jam tiesiogiai teks prižiūrėti 128 didžiausius euro zonos bankus, tarp jų ir Lietuvoje veikiančius „Swedbank“, SEB ir DNB bei kitus. Lietuvos bankas tik padės vykdyti priežiūrą.

„Bet kokiu atveju Baltijos šalyse visa priežiūra paremta bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, todėl šioje vietoje niekas nesikeis, tik tiek, kad prie stalo atsisės dar ir ECB žmonės“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Europos centrinis bankas bus atsakingas už bankų veiklos leidimų suteikimą, atitiktį kapitalo, likvidumo reikalavimus. Likusius euro zonos bankus prižiūrės centriniai nacionaliniai bankai.

„Valstybės pačios jokių pinigų į tą bankų sąjungą nededa, bankų sąjunga kuriama ir tas bankų pertvarkos fondas, dėl kurio sutartis pasirašoma šiandien, kuriamas tam, kad bankų sektorius, bankų industrija pati suneštų pinigus, kuriuos būtų galima naudoti vėliau sprendžiant bankų problemas“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Iš viso bus sukurtos 7 priežiūros institucijos ir 2 fondai – bankų gelbėjimo ir draudimo, į kuriuos Europos bankai mokės įmokas. Vėliau įnašai, prireikus, bus naudojami kompensuoti nuostolius indėlininkams. Pasak bankininkų, bankai taps saugesni ir stabilesni, o dėl konkurencijos esą turėtų pigti paslaugos.

„Bet koks pavedimas bus vietinis, ne Lietuvoje, o ES ir kaina turės būti ta pati, ji neturės skirtis darant pervedimą iš Vilniaus į Kauną ar iš Vilniaus į Lisaboną“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Numatoma, kad iki 2025 metų iš bankų į fondą bus surinkta 55 mlrd. eurų. Lietuva, kitąmet įsivedusi eurą, savaime taptų ES bankų sąjungos dalimi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Gaivina čekių loterijos idėją (17)

Fiskalinių čekių loterija, kurią buvusi valdžia žadėjo pradėti jau šių metų pradžioje, gali startuoti anksčiausiai rudenį. Be to, dar neapsispręsta, ar joje dalyvaus visų prekių ir paslaugų, ar tik smulkiojo verslo atstovų čekiai.

Suomiai į sijų gamyklą Kaune investuoja 9 mln. eurų (61)

Penktadienį Petrašiūnuose įbetonuota simbolinė kapsulė, žyminti naujos sijų gamyklos statybų pradžią. Planuojama, kad suomių kapitalo įmonės „PEIKKO Lietuva“ gamykla, į kurią bus investuota 9 mln. eurų, pradės veikti nuo rugsėjo.

„Maxima LT" paskelbė, kiek mokesčių sumokėjo (94)

2016 metais prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT" šalies biudžetą papildė 166,78 mln. eurų mokesčių. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bendrovė sumokėjo mokesčių už 125,55 mln. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai") sumokėti mokesčiai išaugo beveik dešimtadaliu ir siekė 41,23 mln. eurų.

Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika (1247)

Finansų ministerija paviešino kai kurias penktadienį atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių ištraukas.

Merkinė bandys susigrąžinti buvusią didybę (88)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu.