ES įkurta bankų sąjunga leis jaustis saugiau, o atsiskaitinėti – pigiau

 (22)
Beveik visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Švediją ir Didžiąją Britaniją, pasirašė susitarimą, kuriuo įkuriama bankų sąjunga. Pasak finansų ministro, bankų klientai nuo šiol galės jaustis saugiau, o bankininkai tikina, kad susitarimas leis pajusti ir naudą – bendrijos narėse visi galės atsiskaitinėti pigiau.
Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Vos prieš mėnesį visos Europos bankų priežiūros reformą palaimino Europos parlamentas, o dabar susitarimą dėl pertvarkos pinigų fondo ir valstybių įnašų, pasirašė vyriausybių atstovai. Nuo lapkričio Europos centrinis bankas perims į savo rankas didžiausių euro zonos bankų priežiūrą. Jam tiesiogiai teks prižiūrėti 128 didžiausius euro zonos bankus, tarp jų ir Lietuvoje veikiančius „Swedbank“, SEB ir DNB bei kitus. Lietuvos bankas tik padės vykdyti priežiūrą.

„Bet kokiu atveju Baltijos šalyse visa priežiūra paremta bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, todėl šioje vietoje niekas nesikeis, tik tiek, kad prie stalo atsisės dar ir ECB žmonės“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Europos centrinis bankas bus atsakingas už bankų veiklos leidimų suteikimą, atitiktį kapitalo, likvidumo reikalavimus. Likusius euro zonos bankus prižiūrės centriniai nacionaliniai bankai.

„Valstybės pačios jokių pinigų į tą bankų sąjungą nededa, bankų sąjunga kuriama ir tas bankų pertvarkos fondas, dėl kurio sutartis pasirašoma šiandien, kuriamas tam, kad bankų sektorius, bankų industrija pati suneštų pinigus, kuriuos būtų galima naudoti vėliau sprendžiant bankų problemas“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Iš viso bus sukurtos 7 priežiūros institucijos ir 2 fondai – bankų gelbėjimo ir draudimo, į kuriuos Europos bankai mokės įmokas. Vėliau įnašai, prireikus, bus naudojami kompensuoti nuostolius indėlininkams. Pasak bankininkų, bankai taps saugesni ir stabilesni, o dėl konkurencijos esą turėtų pigti paslaugos.

„Bet koks pavedimas bus vietinis, ne Lietuvoje, o ES ir kaina turės būti ta pati, ji neturės skirtis darant pervedimą iš Vilniaus į Kauną ar iš Vilniaus į Lisaboną“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Numatoma, kad iki 2025 metų iš bankų į fondą bus surinkta 55 mlrd. eurų. Lietuva, kitąmet įsivedusi eurą, savaime taptų ES bankų sąjungos dalimi.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

„Politico" nurodo, į ką atkreipti dėmesį laukiant Europos bankų streso testų rezultatų

Tiek Europos, tiek ir kitoms pasaulio rinkoms su nekantrumu ir nerimu laukiant penktadienį paaiškėsiančių Europos bankų streso testų rezultatų, „Politico“ atkreipia dėmesį į keletą esminių detalių.

„Moody's“ įvertino, kaip JAV ekonomiką paveiktų H. Clinton ir D. Trumpas (19)

Įgyvendinus Hillary Clinton ekonomikos planą, paspartėtų ekonomikos augimas ir atsirastų milijonai naujų darbo vietų, praneša CNN, cituodama tyrimų bendrovę „Moody's Analytics“. Donaldas Trumpas neteikia optimizmo.

Ispanijos BVP išaugo 0,7 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį Ispanijos BVP išaugo 0,7 proc. Kaip praneša „Forbes“, augimas atitiko daugelio analitikų prognozes. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika ūgtelėjo 0,8 proc.

G. Nausėda: negalime pasigirti, kad suvaldome skurdo problemą (294)

Jei valstybės pajamų perskirstymo politika neveikia, turtingi žmonės ima gauti dar daugiau pinigų, LRT RADIJUI sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Deja, priduria jis, Lietuvoje yra būtent taip, tad pas mus yra daug žmonių, kurie sunkiai suveda galą su galu, ir visuomenė labai susisluoksniavusi.

Antrąjį ketvirtį JAV BVP pakilo 1,2 proc. (4)

Antrąjį šių metų ketvirtį JAV BVP išaugo 1,2 proc. „The Wall Street Journal“ nurodo, kad toks augimo rodiklis nepatenkino daugelio ekonomistų, prognozavusių bent 2,6 proc. augimą, lūkesčių.