ES įkurta bankų sąjunga leis jaustis saugiau, o atsiskaitinėti – pigiau

 (22)
Beveik visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Švediją ir Didžiąją Britaniją, pasirašė susitarimą, kuriuo įkuriama bankų sąjunga. Pasak finansų ministro, bankų klientai nuo šiol galės jaustis saugiau, o bankininkai tikina, kad susitarimas leis pajusti ir naudą – bendrijos narėse visi galės atsiskaitinėti pigiau.
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Vos prieš mėnesį visos Europos bankų priežiūros reformą palaimino Europos parlamentas, o dabar susitarimą dėl pertvarkos pinigų fondo ir valstybių įnašų, pasirašė vyriausybių atstovai. Nuo lapkričio Europos centrinis bankas perims į savo rankas didžiausių euro zonos bankų priežiūrą. Jam tiesiogiai teks prižiūrėti 128 didžiausius euro zonos bankus, tarp jų ir Lietuvoje veikiančius „Swedbank“, SEB ir DNB bei kitus. Lietuvos bankas tik padės vykdyti priežiūrą.

„Bet kokiu atveju Baltijos šalyse visa priežiūra paremta bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, todėl šioje vietoje niekas nesikeis, tik tiek, kad prie stalo atsisės dar ir ECB žmonės“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Europos centrinis bankas bus atsakingas už bankų veiklos leidimų suteikimą, atitiktį kapitalo, likvidumo reikalavimus. Likusius euro zonos bankus prižiūrės centriniai nacionaliniai bankai.

„Valstybės pačios jokių pinigų į tą bankų sąjungą nededa, bankų sąjunga kuriama ir tas bankų pertvarkos fondas, dėl kurio sutartis pasirašoma šiandien, kuriamas tam, kad bankų sektorius, bankų industrija pati suneštų pinigus, kuriuos būtų galima naudoti vėliau sprendžiant bankų problemas“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Iš viso bus sukurtos 7 priežiūros institucijos ir 2 fondai – bankų gelbėjimo ir draudimo, į kuriuos Europos bankai mokės įmokas. Vėliau įnašai, prireikus, bus naudojami kompensuoti nuostolius indėlininkams. Pasak bankininkų, bankai taps saugesni ir stabilesni, o dėl konkurencijos esą turėtų pigti paslaugos.

„Bet koks pavedimas bus vietinis, ne Lietuvoje, o ES ir kaina turės būti ta pati, ji neturės skirtis darant pervedimą iš Vilniaus į Kauną ar iš Vilniaus į Lisaboną“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Numatoma, kad iki 2025 metų iš bankų į fondą bus surinkta 55 mlrd. eurų. Lietuva, kitąmet įsivedusi eurą, savaime taptų ES bankų sąjungos dalimi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

STT atlieka tyrimą dėl D.Bradausko veiksmų (3)

Generalinė prokuratūra tvirtina, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vykdo ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko veiksmų, rašo „Lietuvos žinios“.

„Uber“ nutraukia veiklą Danijoje (24)

JAV pavėžėjimo paslaugas teikianti bendrovė „Uber“ pranešė nutraukianti darbą Danijoje dėl sugriežtintų įstatymų šalyje, rašo įtakingas britų verslo laikraštis „The Financial Times“.

Paradoksas: didžiausią smūgį patirs labiausiai „Brexit” palaikę regionai (37)

Paradoksalu, tačiau būtent tiems Didžiosios Britanijos regionams, kurie balsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), gresia didžiausios ekonominės pasėkmės dėl „Brexit”, rašo independent.co.uk.

Kinijos „Tencent“ perka 5 proc. „Tesla“ akcijų (1)

Kinijos technologijų milžinė „Tencent“ skyrė 1,78 mlrd. dolerių įsigyti 5 proc. elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijų, informuoja BBC.

M. Le Pen: euro atsisakymas nesukeltų devalvacijos (29)

Euro atsisakymas ir grįžimas prie Prancūzijos franko nesukeltų nacionalinės valiutos devalvacijos, teigia kraštutinių dešiniųjų lyderė ir kandidatė į prezidentus Marine Le Pen, rašo naujienų agentūra „Reuters“. „Nacionalinių valiutų sugrįžimas leistų kiekvienai šaliai iš naujo nustatyti tikrąją jų valiutos vertę, štai kas nutiktų. Ar dėl to nuvertėtų naujasis frankas? Greičiausiai, ne“, – M. Le Pen žodžius, pasakytus per susitikimą su verslo atstovais, cituoja agentūra.