Dar gruodį dešimt ES valstybių šių metų birželį nurodė kaip galutinį terminą rasti kompromisą dėl apmokestinimo, sukurto 2011-aisiais kaip bendras mokestis visos ES mastu. Tiesa, per kelis metus mokesčio priėmimas buvo keliskart atidėtas, o daugelis šalių atsisakė apskritai dalyvauti šiame projekte.
Šalių, vis dar susidomėjusių galimybę įvesti mokestį, atstovai susitiks ir mėgins išsiaiškinti dar likusius nesutarimus įprasto euro zonos finansų ministrų susitikimo ketvirtadienį metu.
Austrijos finansų ministras Hansas Joergas Schellingas, pirmininkaujantis grupei ketina „paskatinti sprendimo priėmimą“, nurodo jo atstovas spaudai. „Jo manymu, pats laikas sakyti arba „taip“, arba „ne“, pridūrė pareigūnas. Birželio pradžioje H. J. Schellingas nurodė, kad jeigu diskusijos nepaskatins sprendimo priimti birželį, jis ketina atsistatydinti iš pirmininko pareigų.
Europos Sąjungos institucijų pareigūnas, dalyvausiantis derybose ir kalbėjęs anonimiškai, kalba, kad diskusijos taps „paskutine galimybe“.
Dar 2014-aisiais Prancūzija ir Vokietija laimėjo dar devynių Europos Sąjungos valstybių narių paramą dėl FSM. Priėmus nutarimą tikimasi priversti bankus ir investicines įmones mokėti už pervedamus pinigus ir kontroliuoti srautus, kurie 2008-aisiais sukėlė finansų krizę. FSM taip pat remia Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Italija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija, tačiau valstybės dar tarpusavyje nesusitarė dėl mokesčio taikymo sąlygų.
Europos Komisija paskaičiavo, kad FSM, jeigu mokestis siektų 0,1 proc. ir būtų taikomas prekybai akcijomis ir obligacijomis, taip pat 0,01 proc. kitoms išvestinėms finansinėms priemonėms, padėtų valdžiai kasmet surinkti 30-35 mlrd. eurų. FSM būtų taikomas bet kokiam sandoriui bet kurioje pasaulio vietoje, jei jį atlieka finansinė įmonė, įsikūrusi vienoje iš 11 ES valstybių narių, sutikusių priimti mokestį.
