DELFI pasidomėjo, kodėl buvo priimtos įstatymo pataisos, kurių pagrindu „Sodra“ žada emigrantams ir kitiems skolininkams taikyti priverstines poveikio priemones, tačiau nesugeba atsakyti į jų skambučius ir laiškus.
Ar šildymą išjungia nesumokėjus avansu?
Užsienyje daug laiko praleidžiantis Tadas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasakojo susidūręs su ta pačia, su kuria dabar susiduria daugelis emigravusių ar tik iš dalies emigravusių lietuvių.
„Tai va, dabar yra tokia situacija, kad jei gyventojas nedirba Lietuvoje, nėra registruotas Darbo biržoje ar nesimoko, jam privalu mokėt PSD įmokas. Jas reikia mokėti už einamąjį mėnesį, o jei nesumoki, tai išeina taip keistai, kaip man:
Už praėjusius metus turiu susimokėti PSD už 11 mėnesių. Bet tą laiką negalėjau naudotis sveikatos apsauga, nes nebuvo sumokėti įsiskolinimai ir už einamąjį mėnesį. Taigi kiekvienas išvykimo nedeklaravęs gyventojas privalo būti draustas arba turės pats priverstinai susimokėti PSD įmokas. Dėl to būtų logiška, kad visi ir galėtų naudotis sveikatos apsaugos paslaugomis, nes bet kuriuo atveju sumokės įmokas. Bet ne“, – stebėjosi skaitytojas.
Jis pasakojo dažnai grįžtantis kuriam laikui iš užsienio, tačiau nepuola į Darbo biržą, nes darbo nereikia, o draustumą iki tol turėjo užsienyje. Bet šį faktą galima įrodyti tik pasibaigus laikotarpiui, nes į priekį neišrašys tau dokumentų užsienio institucijos, tad žmogus lieka nedraustas:
„Niekaip nesuvokiu, kaip galėtų, pvz., „Vilniaus energija“ nutraukti šildymą nesumokėjus į priekį – kas iš esmės yra mokėjimas už einamąjį mėnesį ir kas mėnesį tau priskaičiuot vis naujas sąskaitas.
Paslaugos, šiuo atveju sveikatos draudimo nėra, bet sąskaitos uoliai išrašomos kas mėnesį. Suprantu, kad tai teisėta, nes tokia tvarka, bet ši tvarka, mano galva, visiškai nelogiška mano galva, nes jei visi Lietuvos gyventojai kažkuriuo būtu turės susimokėti už PSD, tai ir draustumą turėtų turėti visi“.
Perskaičiusi DELFI publikaciją apie emigranto patirtus sunkumus bendraujant su „Sodra“ kita skaitytoja Jadvyga parašė tokį laišką:
Su manimi ir su mano vyru ta pati istorija, be to, žinau, kad tarp mūsų draugu, pažįstamų, giminaičių, gyvenančių Londone, yra daug tokių, kurie net deklaravę išvykimą tapo skolininkais. Prieš kelis mėnesius tikrinome, apie PSD nieko nebuvo, o paskutinę sausio savaitę visiems iš eiles priskaičiavo skola. Ar čia taip turi būti, susisiekti su „Sodra“ neįmanoma, labai klaidina žmones, neorganizuota, ir reikalauja tuoj pat susimokėti. Žinot, ir nervus sugadina, bet ir prajuokina“.
Pranešusi, kad išvykusių ir to nedeklaravusių gyventojų, kuriems susidarė PSD įmokų skola, atžvilgiu imsis priverstinio poveikio priemonių (pvz., sąskaitų blokavimo), „Sodra“ teisinasi tik vykdanti įstatymą.
Dokumentų vertimas – brangesnis nei skola
„Įdomumo dėlei suvedžiau savo asmens kodą „Sodros“ puslapyje ir ką gi pamačiau – ogi esu skoloje 63 Eur. Iškart pasidarė įdomu, už ką? Parašiau el. laišką, atsakymo nėra... pabandžiau paskambinti, pirma diena – signalas visada užimtas, vakare išgirdau įrašą, kad darbo laikas baigėsi.
Antrą dieną po kokių 10 bandymų atsiliepia ir atsako, jog informacijos suteikti negalime, nes nežino, ar čia tikrai klausiu apie save. Vis dėlto pasako, kad skola yra už 2 mėn. priduria, jog parašyčiau dar viena laišką su savo duomenimis. Dar pasako, kad paprasčiausia būtų atsiųsti jiems išrašą iš draudimo kurį moku Šveicarijoje nuo pat 2010 m. taip skola bus nubraukta.
Žinoma, pažymos turi būti išverstos į lietuvių kalbą. Taigi, parašyti dar 3 laiškai, atsakymo, žinoma, jokio... Už vieną lapą vertimas iš prancūzų į lietuvių kalbą kainuoja 17 Eur. Tai dabar man išsiimti 7 pažymas ( po vieną už kiekvienus metus ), sumokėti 120 Eur už tai, kad jie tiesiog iš oro sugalvojo ir įtraukė mane į skolininkų sąrašą, su kažkokiais 63 Eur?
Lietuvoje išvis paskutinį kartą buvau prieš daugiau nei 2 m., bet kažkodėl „Sodrai“ esu skolinga už 2016 m. du mėnesius. Kaip gauti man rūpimą atsakymą už ką?“.
Panašių laiškų redakcija gavo ir daugiau. Taip pat emigrantai pranešė sukūrę paskyrą „PSD Neteisybė“ ir el. peticiją „Neteisinga PSD mokėjimo tvarka“.
„Mielieji Broliai ir Seserys, laikas vienytis prieš neteisingą Lietuvos valstybės sukurtą apmokestinimą. Kodėl turėtume mokėti už orą?
Kaip visi žinome iš mamų, tėčių, draugų arba DELFI, mums reikės susimokėti PSD – privalomąjį sveikatos draudimą. Tačiau ta pati Lietuvos valstybė nepasiruošė atitinkamai informuoti Lietuvos piliečių apie jų vykdomą veiklą. Taip pat, tai labiausiai paliečia piliečius, gyvenančius užsienio valstybėse“, – taip pristatoma peticija, su išsamiais reikalavimais, kurią jau pasirašė daugiau kaip 2,6 tūkst. asmenų.
Sveikatos draudimo sistema ydinga
„Sistema yra tokia, kad jei žmogus yra įdarbintas pagal 1 val. per savaitę darbo sutartį, kurioje mėnesinis atlyginimas yra 50 Eur, jis yra lygiai taip pat draustas kaip asmuo, kuris moka mokesčius „Sodrai“ nuo 380 Eur ir didesnio darbo užmokesčio. Tokia situacija sudaro geras sąlygas gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kai už jas sumoka kiti. Nėra motyvacijos mokėti PSD įmokas nuo didesnių sumų.
Gydymo paslaugos yra teikiamos visiems vienodai, neatsižvelgiant į sumokėtų mokesčių dydį. Tenka girdėti, kad ligoninėse yra net skiriamos atskiros palatos asocialiems asmenims, nors jie už jas nemoka papildomai. Taip personalas nori apsaugoti kitų pacientų sveikatą“.
Pašnekovės nuomone, reikėtų kitokios sveikatos priežiūros sistemos, kurioje būtų svarbu kiek yra sumokėta mokesčių.
„Šveicarijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse žmonės patys renkasi kaip draustis ir kaip mokėti už gydymą. Draudimo įmokų dydis tiesiogiai priklauso nuo gydymo paslaugų finansavimo. Pas mus už mus sprendžia valstybė. Dabartiniu metu teisės aktai yra palankesni mažiau mokesčių mokantiems asmenims, nes už jų sveikatos priežiūros paslaugas sumoka daugiau mokesčių mokantys asmenys“, – reziumavo D. Čibirienė.
Įstatymą pakeitė dėl piktnaudžiavimų
„Sodra“ apie priverstinį PSD skolos išieškojimą pranešė praėjusią savaitę. Tačiau įstatymas, kuriuo šiai institucijai perduotas visų PSD įmokų administravimas, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Iki tol niekur nedirbančių ir, tikėtina, išvykusių, bet to oficialiai nedeklaravusių asmenų įmokas administravo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Nuo praėjusių metų pradžios įsigaliojo ir kita Sveikatos draudimo nuostata apie PSD skolos skaičiavimą ir draustumą, dėl kurios kilo tiek pasipiktinimo: „Tais atvejais, kai už asmenis PSD įmokos nesumokamos, jų draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus“.
Jos nuostatuose vienu iš svarbiausių jos tikslų įvardytas šis: formuoti valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Dėl to ministerija rengia sveikatos draudimo srities įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus.
Paklausta, dėl kokių priežasčių arba kokiu tikslu buvo priimta minėta įstatymo nuostata, SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė perdavė tokį ministerijos komentarą:
„Nuostata įstatymų leidėjo priimta, nes buvo pastebėta piktnaudžiavimų, kai nemokėję įmokų ilgą laiką asmenys, sumokėdavo nedidelę PSD įmoką, o paslaugomis pasinaudodavo už tūkstančius. Siekiant išvengti tokio piktnaudžiavimo ir užtikrinti sąžiningesnę PSD sistemą nuolat įmokas mokančių asmenų atžvilgiu, įstatymų leidėjas priėmė tokią nuostatą“.
VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Džiužaitė situaciją pakomentavo taip:
„Išvykstant iš Lietuvos reikia deklaruoti išvykimą, nes deklaruoti gyvenamąją vietą įpareigoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Deklaravus išvykimą iš Lietuvos, žmogus yra išbraukiamas iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro.
Išvykimo deklaravimas reiškia, jog taip žmogus praneša, kad jis išvyksta gyventi į kitą šalį. Tokiam asmeniui nebetaikoma Lietuvos mokestinė prievolė – jis nuo išvykimo deklaravimo dienos neprivalo (ir negali) mokėti PSD įmokų. Atvykęs gyventi į kitą šalį asmuo pats turi pasirūpinti sveikatos draudimu toje šalyje joje nustatyta tvarka.
Grįžęs gyventi į Lietuvą žmogus privalo deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip asmens duomenys automatiniu būdu patenka į visas valstybės sistemas, taip pat ir į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą. Nuo gyvenamosios vietos deklaravimo dienos asmuo tampa Lietuvos gyventoju ir jam atsiranda pareiga mokėti PSD įmokas. Taigi, jei asmuo deklaruoja parvykimą į Lietuvą, jis turi pirmiausia pasirūpinti savo PSD ir iš naujo prisirašyti prie gydymo įstaigos“.
