Svetur gyvenantys lietuviai seka procesus gimtinėje ir pastebi, kad gyvendami kitose šalyse jie nesigilina į darbo santykių teisinį reguliavimą. Kodėl? Į šį klausimą atsakymą „Savaitraštis Kaunui“
Svarbiausia – jokio streso
Į Švediją šiemet išvykusi kauniečių Gudaičių šeima per mėnesį įgijo patirties, leidžiančios lyginti darbo santykius dviejose šalyse.
Šeima į Švediją išvyko su trimis 8, 12 ir 16 metų vaikais. Vyras su giminaičiu įkūrė savo įmonę, atlieka įvairius statybos, mechaninius darbus. Ponia Kristina dar nedirba, ji laukia, kol pradės lankyti švedų kalbos kursus.
„Kursai truks 6 mėnesius. Po tiek laiko jau galima susikalbėti ir pradėti ieškoti darbo. Nors pati nedirbu, bet apie čia nusistovėjusius darbo santykius patyriau labai daug“, – sakė Kristina.
Iš pradžių ją stebino, kad šalia gyvenantys kaimynai švedai iš darbo grįžta 16 val. „Paaiškėjo, kad ne jie vieni taip anksti grįžta namo. Švedija svarsto galimybę pereiti prie 6 darbo valandų dienos“, – pastebėjo K.Gudaitienė.
Anot jos, esminis dalykas, skiriantis mus nuo Švedijos, – požiūris į darbuotoją. „Lietuvoje įprasta darbuotoją išsunkti, jam apkrauti kuo daugiau darbo. Švedai stengiasi, kad darbuotojas nepatirtų streso.
Pavyzdžiui, sesuo dirbo socialine darbuotoja. Darbas nelengvas, bet jis organizuojamas taip, kad būtų kuo daugiau įvairovės. Pas mus įprasta, kad socialiniai darbuotojai kasdien atlieka tas pačias funkcijas, o čia jos nuolat keičiamos. Taip išvengiama monotonijos darbe.
Pasirodė įdomu, kaip švedai dirba statybose. Jie susirenka 8 val. ryto, dirba iki 10 val., paskui atvyksta brigadininkas, kuris pabendrauja su vyrais, visi pailsi. Po 12 val. vėl visi dirba iki maždaug 15.30 val., o 16 val. darbas jau baigiamas. Prie to neįpratę lietuviai statybininkai Švedijoje dirba be poilsio pertraukų, viską atlieka greičiau“, – pastebėjo Kristina.
Neįprasta mokėti minimumą
Anot jos, Švedijoje kitoks darbdavių požiūris į minimalų atlyginimą.
„Jis čia yra apie 1,3 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius. Už tokią sumą galima gyventi. Tai – tik skaičius įstatyme, iš tiesų net valytojos, paštininkės uždirba daugiau nei minimumą, apie 2 tūkst. eurų. Nėra įprasta mokėti minimalų atlyginimą“, – teigė Kristina.
Kaunietės nuomone, požiūris į kitus žmones formuojamas mokyklose.
„Visi mūsų vaikai lanko mokyklą, kasdien jie dalijasi įdomiais pastebėjimais. Viena mokytoja pasiguodė administracijai, kad yra pavargusi, todėl mokykla jai nupirko kelionę savaitei į kažkurią Europos šalį. Kita mokytoja grįžo į darbą po ligos, bet pasiėmė dar tris dienas atostogų. Pasirodo, pas mokytoją atvažiavo giminės iš Portugalijos, todėl jai davė dar 3 laisvas dienas“, – pasakojo Kristina.
Vaikai mokomi pagarbos
Ją nustebino ir mokytojų darbas su vaikais. „Nuo mažens jie mokomi, kad visi vaikai yra lygūs, nėra nė vieno geresnio ar blogesnio už kitus. Per pirmąją pamoką mokykloje mokytoja klausinėja, kuo vaikai norėtų būti užaugę, kokie dalykai jiems patinka ir čia pat pažada padėti įgyvendinti jų svajones.
Kai geriau besimokantis vaikas ankščiau už kitus padaro užduotis, mokytojas ramiai prie jo prieina ir duoda daugiau užduočių, o visa klasė palaukia, kol darbus padarys lėčiausiai juos atliekantys vaikai.
Vaikas nesijaus silpnesnis už kitus, o geriau besimokantis nebus liaupsinamas. Mokykloje vaikai išmoksta gerbti vienas kitą, kitus žmones, o tai vėliau persiduoda į darbdavių ir darbuotojų santykius, todėl bet kokį darbą dirbantis žmogus yra gerbiamas“, – atkreipė dėmesį kaunietė.
Kitoks požiūris dominuoja ir priimant į darbą.
„Žmogus ateina į darbo pokalbį. Su juo kalbamasi, bet matoma, kad pretendentui trūksta tam tikrų žinių. Atrankos specialistė nuramina ir sako mananti, kad naujokas greitai pritaps prie kolektyvo“, – pasakojo Kristina.
Kaip visišką kontrastą ji pateikė vienos dukros anglų kalbos mokytojos žodžius prieš kauniečiams išvykstant į Švediją. „Negalvok, kad švedų kalbą taip lengvai išmoksi“, – pareiškė mokytoja Lietuvoje.
„Tokių žodžių iš mokytojų Švedijoje neišgirsi“, – įsitikinusi pašnekovė.
Per fizinio lavinimo pamoką su vaikais dirba 2 mokytojai. „Stebina? Per kitas pamokas su vaikais dirba po 3–4 mokytojus, o klasėje sėdi 15 vaikų“, – pasakojo K.Gudaitienė.
„Gal bus įdomu sužinoti, kiek man kainavo 3 vaikus paruošti į mokyklą? Nieko. Išskyrus tai, kad dar Lietuvoje vaikams nupirkome kuprines, taip pat pirkome sportinius batelius ir sportinę aprangą. Kitus dalykus vaikai iš mokyklos gavo nemokamai“, – sakė pašnekovė.
Lankstesnės galimybės gydytojams
Apie darbą be streso kalba ir Danijoje, Odensėje dirbantis ortopedas traumatologas Vidminas Ramoška.
Lietuvoje jis dirbo Kauno klinikose. V. Ramoška teigė, kad didelių skirtumų tarp santykių su gydytojais ir ligoninės administracija Danijoje ir Lietuvoje nėra.
„Viskas labai panašu. Danijoje lanksčiau sudaromas gydytojų darbo grafikas. Pavyzdžiui, per savaitę turiu dirbti 37 val. Šis darbo laikas išdėliojamas per 6 savaites. Galiu susidėlioti grafiką taip, kad turėčiau 2 savaites laisvo laiko, kurį galėčiau skirti darbui Švedijoje ar Norvegijoje. Taip, tai leidžia daugiau užsidirbti. Ir Kaune sugebėdavau vienu metu dirbti 7 darbovietėse“, – pasakojo gydytojas.
