„Grynoji emigracija, t.y. įvertinus ir grįžtančių į Lietuvą gyventojų skaičių, jau artėja link žemiausio lygio nuo 2003 m. Jeigu pastaroji emigracijos tendencija tęsis ir šiemet, jau šiemet emigracija bus žemiausiame lygyje per pastaruosius 10 metų ir sieks apie 15 tūkst. gyventojų per metus. Taip, emigracija išliko gana sparti, daugiau kaip 40 tūkst. gyventojų pernai išvažiavo, bet daugiau kaip 20 tūkst. grįžo į Lietuvą“, - sako ekonomistas.
Pasak jo, tai rodo, kad šiuo metu emigracija nėra didžiausia Lietuvos problema, o apie ją diskutuojama daugiau iš inercijos.
„Mes projektuojame, kad jeigu imigracija didėtų po 5 proc. per metus, tai antrąją šio dešimtmečio pusę grynoji emigracija jau būtų artima nuliui ar netgi teigiama“, - teigia N. Mačiulis.
Anot jo, prielaida, kad kasmet imigracija didės po 5 proc. yra konservatyvi, nes pernai ji augo 38 proc., o didžioji dalis pernai imigravusių į Lietuvą žmonių – apie 90 proc. - yra grįžtantys Lietuvos piliečiai.
Ekonomistas primena, kad atslūgsta ir emigrantų siunčiamos perlaidos. Jeigu 2010 – 2011 m. jos siekė apie 5 proc. šalies BVP, pernai jos sudarė mažiau nei 4 proc.
“Kalbant apie emigraciją, man atrodo, viešojoje erdvėje ir politikai diskutuoja iš inercijos apie emigracijos problemą“, - apibendrina N. Mačiulis.
Emigruoti nebeapsimoka
Pasak „Swedbank“ ekonomisto, gyventojams vis mažiau apsimoka išvykti dirbti svetur visam laikui: mažėja atotrūkis tarp Lietuvoje ir kitose ES šalyse mokamo darbo užmokesčio, šalyje didėja užimtumas. O jei būtų mažinami darbo sąnaudų mokesčiai, žmonės turėtų dar daugiau paskatų grįžti į Lietuvą.
„Lietuvoje darbo sąnaudų mokesčiai yra dvigubai didesni nei Airijoje. - primena N. Mačiulis. - O Lietuvoje yra struktūrinis nedarbas: laisvų darbo vietų yra, bet nėra jų kam užpildyti - net ir būnant dideliam nedarbui tikrai galima pasikvieti protų iš kaimyninių Rytų valstybių, kurie padėtų kurti bendrąjį vidaus produktą ir gerovę. Nereikėtų bijoti, kad tai sukurtų kažkokias problemas. Kol kas šioje srityje niekas nėra daroma, tai yra nepopuliarus klausimas.“
Pasak jo, nereikia įsivaizduoti, kad Lietuvai pakaks vien atlaisvinti imigracijos politiką ir Lietuvon plūstels protai iš Rytų, nes konkurencinėje kovoje dėl protų Lietuva pralošia kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Be to, ne visuomet kvalifikuoti darbuotojai randa darbo Lietuvoje, todėl, pavyzdžiui, kvalifikuoti statybininkai vyksta padirbėti į Skandinaviją bent keliems mėnesiams: taip statistikoje ir atsiranda dideli emigrantų ir jiems grįžtant – imigrantų skaičiai.
„Atsiranda daug sezoninių migrantų, kurie išvažiuoja iš Lietuvos keliems mėnesiams, kartais pusmečiui, dirba sezoninius darbus Skandinavijos valstybėse ir po to grįžta į Lietuvą, užsiima čia kita veikla. Aš manau, kad čia yra labai teigiamas veiksnys, rodantis Lietuvos darbo jėgos mobilumą“, - teigia N. Mačiulis.
Anot jo, jei Lietuvoje prasidėtų, planuojama daugiabučių renovavimo programa, dalis migrantų darbo rastų ir Lietuvoje.
