Į pagalbą siunčiami kariai savanoriai yra priskirti budinčioms Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinėms pajėgoms.
Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų užduotis – reaguoti į valstybės suvereniteto pažeidimus, prireikus, sustiprinti valstybinės sienos apsaugą. Joms taip pat pavesta vykdyti svarbių valstybės objektų apsaugą, jų gynybą nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių, teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais.
Šiuo metu budėti Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose priskirta apie 950 karių. Budinčias pajėgas sudaro Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų pajėgų elementai. Didžiausiam elementui – Sausumos – vadovauja ir jo daugumą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai.
Vienos karių pamainos budėjimas Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose trunka vienus metus.
Vyriausybė šauks posėdį
Šalyje plintant afrikiniam kiaulių marui, pirmadienį šaukiamas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas penktadienį nutarė sušaukti komisijos posėdį. BNS žiniomis, posėdį nutarta surengti žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, kuri penktadienį lankėsi Ignalinos rajone, iniciatyva.
„Dabar ekstremali situacija paskelbta septyniuose rajonuose. Gali būti, kad per komisijos posėdį jų bus įtraukta daugiau, atsižvelgiant į situaciją ir į Europos Komisijos rekomendacijas“, - BNS sakė Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
Jis neprognozavo, kurie dar rajonai gali būti įtraukti į rizikos zoną.
Lietuvoje, netoli sienos Baltarusijoje sausio pabaigoje aptikus nuo maro kritusius šernus, ekstremali situacija buvo paskelbta šešiuose rajonuose - Alytaus mieste ir rajone, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose ir Druskininkuose. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimu, ypatingas statusas kol kas galioja iki 2015 metų sausio 24 dienos.
Įgyvendinamos saugos priemonės
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Rupinskų kiaulininkystės komplekse (Ignalinos r.) pastebėjus padidėjusį kiaulių gaišimą, nedelsiant buvo paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus 40 mėginių, 36 buvo teigiami, t.y. diagnozuotas afrikinis kiaulių maras (AKM).
Apie AKM protrūkį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė Lietuvos atsakingoms organizacijoms, kaimyninių šalių kompetentingoms institucijoms, Europos Komisijai ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos inspektoriai nedelsiant nustatė 3 km užkrato ir 10 km stebėsenos zonas. 3 km spinduliu 19 ūkių yra laikomos 62 kiaulės, 10 km spinduliu yra 57 kiaulių laikymo vietos, kuriose auginama 150 kiaulių. Laikymo vietose atlikti patikrinimai, paimti kiaulių kraujo mėginiai serologiniams ir virusologiniams tyrimams dėl AKM.
Visos UAB „Idavang“ Rupinskų padalinyje laikomos kiaulės (19 411) naikinamos naudojant dujas ir užkasamos suderintoje vietoje komplekso teritorijoje. Pašarai ir mėšlas bus nukenksminti ir sunaikinti, laikymo vietos išvalytos ir išdezinfekuotos.
Iš užkrėstos zonos uždrausta išvežti kiaules, kiaulieną ir produktus, kurių sudėtyje yra kiaulienos.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė du kontaktinius ūkius, į kuriuos liepos 10 ir 17 d. iš UAB „Idavang“ Rupinskų padalinio buvo išvežti paršeliai. Šiuose ūkiuose laikomų kiaulių mėginiai buvo ištirti, AKM nenustatytas.
Veterinarijos specialistai toliau vykdo epizootinį tyrimą, siekiant nustatyti užkrato patekimo kelius ir užkirsti kelią virusui plisti. Kasdien atliekami laboratoriniai tyrimai, situacija nuolat stebima.