Susitikimas vyko antroje sekmadienio pusėje ir užtruko apie dvi valandas.
Viliamasi, kad šis susitikimas padės išjudinti pieno ir kitų maisto produktų eksportą į Kiniją.
Paklaustas, ar gerų naujienų po šio susitikimo verta tikėtis Lietuvos pieno ir mėsos pramonės atstovams, Lietuvos premjeras sakė turįs žinių šioje srityje.
„Prižadėta, kad artimiausiu metu bus atsiųsti ekspertai, revizoriai, (svečiai iš Kinijos – DELFI) puikiai supranta, kad mūsų pieno ir kitų maisto produktų kokybė yra labai gera ir tikimės, kad po ekspertų atvykimo bus sertifikatai ir leidimai eksportuoti pieno ir kitus maisto produktus“, - sakė A. Butkevičius.
Kada ekspertai galėtų atvykti, tiksliai nėra žinoma, tačiau buvo gauta informacijos apie ekspertų ketinimus atvykti šių metų rudenį.
„Bet šiandien aš paprašiau, kad gal būtų galima anksčiau“, - teigė premjeras.
Vertindamas susitikimą, A. Butkevičius kalbėjo, kad pokalbio temos buvo daugiausia ekonominės.
„Reikia pripažinti, kad buvo paliestos visos sritys. Buvo kalbama apie investicijų pritraukimą į Lietuvą“, - kalbėjo A. Butkevičius.
Pasak jo, kalbėta apie bendradarbiavimą su Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos jūrų uostu, geresnį traukinio į Kiniją „Saulė“ panaudojimą.
„Klaipėdos jūrų uostas galėtų tapti savotišku regiono uostu, iš kurio būtų galima skirstyti krovinius į kitas Baltijos, Skandinavijos, Rytų ir Vakarų Europos šalis“, - dėstė A. Butkevičius.
Taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą kultūros iš švietimo srityse, t. y., konkrečiai apie studentų mainus.
„Lietuvos ir Kinijos santykiuose atsiveria daugiau galimybių mūsų
verslui, žemės ūkio produkcijos gamintojams, infrastruktūros projektams
ir abiejų šalių visuomenių tarpusavio ryšiams“, – dėstė premjeras A.
Butkevičius.
Pirmadienį su svečiu ir atvykusia delegacija susitiks ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kinijos vicepremjeras – pirmas pagal rangą iš keturių Kinijos Ministro Pirmininko pavaduotojų. Tokio aukšto rango Kinijos Vyriausybės nario vizito Lietuvoje dar nėra buvę, skelbiama Vyriausybės tinklalapyje. Pagrindinis vizito tikslas – ekonominių santykių plėtra.
Vien per praėjusį mėnesį įvyko keli aukšto rango pareigūnų ir verslininkų susitikimai – gegužės 7-9 dienomis Lietuvoje lankėsi vienos stambiausių Kinijos valstybinių kompanijų, lyderės tarp Kinijos valstybinių uostų operatorių „China Merchants Group“ valdybos pirmininkas su delegacija, 15-18 dienomis – Šandongo provincijos vicegubernatorius kartu su 60 verslininkų delegacija, 22 dieną Vilniuje vyko užsienio reikalų ministerijų direktorių lygio politinės konsultacijos, 25-26 dienomis Vilniuje posėdžiavo Tarpvyriausybinė Lietuvos-Kinijos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo komisija.
2013 m. pagal prekybos apyvartą Kinija buvo 17-ta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė.
2013 m. Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 0,4 proc. viso Lietuvos eksporto ir užėmė 27 vietą. Pagrindinės eksporto į Kiniją prekių grupės 2013 m., dalis proc. nuo viso eksporto į Kiniją, buvo ne maisto prekės, o duomenų apdorojimo mašinos ir jų įtaisai, baldai ir kita aparatūra.
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, 2014 m. birželio duomenimis, sudarė 42,28 mlrd. litų (12,25 mlrd. eurų), iš jų tiesioginės Kinijos investicijos – 13,25 mln. litų (3,84 mln. eurų). Kinija užėmė 39 vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje.
Kinijos įmonės Lietuvoje daugiausiai investavo į didmeninę ir mažmeninę prekybą, privataus nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, skelbė Užsienio reikalų ministerija.
Tiesioginės Lietuvos investicijos užsienyje sudarė 6,53 mlrd. litų (1,89 mlrd. eurų), iš jų tiesioginės Lietuvos investicijos Kinijoje – 25,73 mln. litų (7,46 mln. eurų). Kinija užėmė 17 vietą pagal tiesioginių Lietuvos investicijų dydį užsienyje.
