Šią savaitę jis pirmą kartą atvyksta į Lietuvą skaityti pranešimo per Danijos komercijos rūmų „Inovacijų konferenciją“.
„Mano žinia Lietuvai: vienas pagrindinių verslo elementų yra verslo modelio naujumas. Bene geriausias pavyzdys - „McDonald's“: jie juk nesugalvojo mėsainių, bet sumanė, koks yra geresnis būdas juos pristatyti ir pasiūlė tam papildomų paslaugų, tai - lengvas privažiavimas ir įsigijimas, graži erdvė vaikams, maisto pateikimo greitis ir t.t.“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, Lietuvai kurti inovatyvius verslo modelius būtų ypatingai naudinga. Be to, tai ir kainuoja pigiau nei naujos technologijos ar produktai.
„Imkime kitą pavyzdį: prekybos drabužiais tinklą „Zara“. Kai prekybos tinklas pradėjo veikti, pirmoji parduotuvė atidaryta Ispanijos žvejų kaimelyje, kuris, akivaizdu, nebuvo mados sostinė. Bet ponas Amancio Ortega Gaona, „Zaros“ įkūrėjas, turėjo tvirtą suvokimą, kaip prekes patiekti į rinką. Atidarytą parduotuvėlę Ispanijos La Korunja miestelyje labai pamėgo jauni žmonės, kurie ėmė ten apsipirkti. Taip pradėtas plėtoti greitos mados verslo modelis“, - pasakoja L. Van Der Heydenas.
Pašnekovo nuomone, Lietuvos verslai taip pat turi galimybių rasti ir sugalvoti įvairių skirtingų būdų save pateikti.
„Nematau priežasties, kodėl „IKEA“ negali būti lietuviška bendrove ar lietuviška inovacija. Lietuviai gali pasiekti tai, ką pasiekė kiti europiečiai ar amerikiečiai. Be to, būti maža valstybe yra privalumas, nes ji yra priversta vadovautis ekonomine logika ir negali sau leisti, kad ekonomika imtų riedėti kūliais. Efektyviausiomis valstybėmis yra tos, kurių dydis artimas miestui, pavyzdžiui, Singapūras, Liuksemburgas. Žinoma, gerai sekasi ir Danijai, Suomijai. Taigi, mažumas yra savybė, kuri neleidžia gerų idėjų sunaikinti kvailiems politikams“, - mano pašnekovas.
Ekspertas iš Prancūzijos negaili kritikos didesnėms šalims, taip pat – ir Prancūzijai: pasak jo, tokios šalys kaip Italija, Ispanija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė dėl savo dydžio gali kur kas paprasčiau pasiklysti tarp politinių įtakų.
Antra vertus, šios šalys turi ir privalumų, keletas jų: efektyviai veikianti infrastruktūra, susiformavusi paklausa ir pasiūla, papildomos verslo palaikymo paslaugos, kurios kurtos dešimtmečiais.
„Man susidarė įspūdis, kad investuotojai mažiau dėmesio skiria pietinėms Europos valstybėms ir vis dažniau krypsta link šiaurinių, tad dabar dėmesio centre yra Vokietija, Austrija, Šveicarija, tada ir Lenkija. Visgi Baltijos šalims – sudėtingiau, nes esate šiek tiek nuošaliau“, - kalbėjo L. Van Der Heydenas.
Dėl to, jis mano, kad Lietuvai, kaip ir Latvijai bei Estijai reikia įdėti papildomo darbo: užmegzti geresnius santykius su kaimynais, kurti patrauklesnę investicinę aplinką, atrasti vieną ar kitą nišą.
„Pavyzdžiui, Silikono slėnis veikia puikiai dėl ten veikiančių didelių bendrovių konkurencijos daugelyje sričių: dėl klientų, darbuotojų, inžinierių, taip pat vienas kitam teikiamų paslaugų. Nors dauguma žmonių įvardija HP kaip vieną pirmųjų inovatorių, bet po to prisijungė „Xerox“, „Cisco“, „Intel“, atvyko dirbti inžinieriai iš Stanfordo, Berklio ir Santa Barbaros universitetų. Nepamirškime, kad įtakos padarė ir tuo metu patraukliu tapęs inžinierių gyvenimo būdas, tačiau kitur JAV nesusiformavo nieko panašaus. Štai ką leidžia padaryti klasteris: įmonės konkuruoja, mažesnės įmonės teikia papildomas paslaugas ir galiausiai formuojasi geri universitetai, mokyklos“, - dėstė L. Van Der Heydenas.
Pasak jo, Europoje vienas sėkmingesnių buvo Suomijos pavyzdys, tačiau ši šalis per daug rėmėsi „Nokia“ ir klasteris nesusiformavo.
„Suomijoje nėra galinčių atsverti „Nokia“, jei ji pateks į bėdą. Taigi, būtent tokie klasteriai kaip Silicio slėnis yra tai, ko reikia Lietuvai ir kitoms Europos šalims“, - apibendrina L. Van Der Heydenas.
