Jo tvirtinimu, iš kepyklėlės sklindantis kvapas gali būti ne ten kepamų bandelių, o specialiai parinktų kvepalų. Savo ruožtu cheminių medžiagų specialistė perspėja apie dirbtinių kvapų keliamus pavojus.

Siekiama išsiskirti iš kitų

Anot cheminių medžiagų specialistės iš Baltijos aplinkos forumo Sigitos Židonienės, universaliausias namų kvapas – jokio kvapo. Jos teigimu, švara nekvepia, todėl namuose ir neturėtų būti jokio pašalinio kvapo, nebent kvepia kepami pyragai ar jaučiami kiti natūralūs kvapai.

Su tuo nesutinka M. Goldas – jis mano, kad savo namų kvapą turėti svarbu.

„Juk dažnai sakome – kvepia namais. Visi šeimininkai turbūt pagalvoja, kuo gali kvepėti jų namai. Pavyzdžiui, grįžus iš kelionės po Rytų kraštus, kur patiko kažkokie kvapai, norisi sukurti tokią pačią atmosferą namuose“, – tvirtina M. Goldas.

Jis neslepia, kad kvapai žmonėms tokie svarbūs, jog yra naudojami ir rinkodaroje, tikslingai kvepinant objektą. Tai, pasak M. Goldo, daroma tam, kad tas objektas išsiskirtų iš kitų, patrauktų pirkėją.

„Tai naudojama, kad pakvepinta patalpa, objektas sukurtų malonią aplinką potencialiems pirkėjams, klientus parduotuvėje užlaikytų ilgiau ir jie išleistų daugiau pinigų. Tai sukurta ir tam, kad būtų teikiami įsimintini įspūdžiai apsilankymo metu“, – aiškina M. Goldas.

Batų parduotuvė gali kvepėti pipirmėtėmis

Jo teigimu, malonius kvapus naudoja ne tik parduotuvės, bet ir duonos kepyklėlės, kavinės, restoranai. Kiekvienam jų pritaikomas toje vietoje ruošiamo maisto kvapas. Pavyzdžiui, gatvėje šviežių bandelių kvapas gali būti jaučiamas ne dėl to, kad jas ką tik iškepė šalia esanti kepyklėlė, o dėl to, kad ji naudoja kvapų rinkodarą.

„Kepyklėlės gamina skanias bandeles, bet patalpose įrengiamos vėdinimo sistemos, kurios valo orą. Dėl to kartais tų skanių bandelių kvapo patalpoje nebelieka. Reikia paskatinti klientą užėjus kažką nusipirkti, jaustis gerai, maloniai, todėl patalpos kvepinamos“, – tvirtina M. Goldas.

Kaip kvepia parduotuvės, eksperto teigimu, priklauso nuo to, kuo jos prekiauja. Nors gali pasirodyti, kad batų parduotuvė turėtų kvepėti oda, M. Goldas akcentuoja, kad vien tik odos kvapas pirkėjui būtų nemalonus, todėl jį pataria derinti su kitais kvapais.

„Jei tai yra prabangių vyriškų kostiumų parduotuvė, tikslinga pasirinkti prabangių vyriškų kvepalų kvapą. [...] Batų parduotuvėse naudojami kvapai su pipirmėtėmis, eukaliptais. Odos kvapo nereikėtų, nes jis intensyvus ir savotiškas. Reikia mišinio, pavyzdžiui, pridėti daugiau citrusų kvapo“, – svarsto M. Goldas.

Jo aiškinimu, kvapas susijęs su asociacijomis, todėl dažniausiai stengiamasi naudoti tokius kvapus, kurie keltų teigiamas emocijas, gražius prisiminimus.

Kenksmingų medžiagų koncentracija normas viršija keleriopai

S. Židonienė akcentuoja, kad kvapai, esantys mūsų aplinkoje, dažniausiai yra sintetiniai, pagaminti iš naftos. Ekspertės teigimu, juose yra medžiagų, kurios kenkia nervų sistemai, sukelia alergiją, pažeidžia imuninę sistemą.

Baltijos aplinkos forumas vaikų darželiuose atliko tyrimą. 15-oje vaikų darželių buvo atlikti patalpų oro tyrimai. [...] Visur buvo nustatyta didžiulė kenksmingų medžiagų koncentracija. [...] Neleistinų junginių koncentracija leistinas normas viršijo 2–13 kartų“, – sako S. Židonienė.

Jos tvirtinimu, tyrėjai vaikų darželių patalpose rado tokių medžiagų, kaip toluenas, kuris į patalpas patenka su klijais, dažais, skiedikliais. Formaldehidas gali patekti iš klijuotų medienos žaislų, baldų faneros. Kitos kenksmingos medžiagos į aplinką, anot S. Žinodienės, taip pat patenka su daiktas.

Ekspertė akcentuoja, kad minėtas tyrimas buvo atliktas Latvijos darželiuose, tačiau atitinka ir Lietuvoje esančių darželių patalpų sąlygas.

Išskiria kvapnias žvakes


Kaip ypač kenksmingus daiktus S. Židonienė įvardija tuos, kuriais neretai žmonės nori specialiai pakvepinti namus. Ji išskiria kvepiančias žvakes ir smilkalus, nors ir įprastos žvakės, ekspertės teigimu, kenksmingos.

„Žvakės gali būti natūralios ir sintetinės. Natūralios gaminamos iš bičių, sojų vaško. Šias žvakes saugiausia deginti namuose, tačiau parduotuvių lentynose jų nerasi. Dažniausiai žvakės gaminamos iš parafino, kuris yra šalutinis naftos produktas. Tai reiškia, kad tose žvakėse gausu medžiagų, kurios nereikalingos mūsų aplinkai, mums“, – sako S. Židonienė.

Deginant parafinines arba gelines žvakes, kurios irgi pagamintos iš naftos, išsiskiria toksiškos medžiagos. Įkvėptos jos kaupiasi mūsų organizme ir sunkiai iš jo pasišalina, nurodo ekspertė ir priduria, kad ypač reikėtų vengti kvapniųjų žvakių.

„Jose tikrai nenaudojami natūralūs eteriniai aliejai, kurie saugūs žmogaus sveikatai. Taip pat nededami ir natūralūs dažai. Kvapui sustiprinti dažniausiai naudojami ftalatai. Tai – labai plati medžiagų grupė. Vis dažniau šnekama, kad Europos Sąjungoje ji bus uždrausta, nes šios medžiagos siejamos su endokrininės sistemos pažeidimais. Parafininės žvakės iš tiesų pilnos to, ko mums nereikia“, – įsitikinusi S. Židonienė.

Prieš imant prekiauti, kvepalai turi būti sertifikuoti

S. Židonienė pabrėžia – namuose sudeginti žvakutę švenčių proga nėra blogai ir tai neturės neigiamos įtakos sveikatai, tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti, ypač tuomet, kai kvapą skleidžiantys daiktai naudojami kvepinti namams.

Smilkalai kartais gali būti pavojingesni už žvakes. Kai jie dega, į aplinką patenka lengvai įkvepiamų kietųjų dalelių. Tai gali sukelti plaučių sutrikimų. Be to, smilkaluose yra ir anksčiau minėtų medžiagų – tolueno, muskuso, kvapiųjų medžiagų. Jos taip pat veikia endokrininę sistemą“, – teigia ekpertė.

M. Goldas tvirtina, kad visi kvapai, kurie specialiai kuriami namams kvepinti, yra tikrinami Briuselyje įsikūrusios Tarptautinės kvepalų asociacijos (IFRA). Be to, visos bendrovės, gaminančios kvepalus, turi būti sertifikuotos tos pačios asociacijos.