Verslosavaite.lt kalbinti finansų ekspertai ir ekonomistai mano, kad spartesnis euro įvedimas būtų geresnis sprendimas nei lito devalvavimas, siekiant išspręsti Lietuvos ekonomines problemas.
© Corbis
„Šiuo metu bene vienintelis nacionalinės valiutos turėjimo privalumas – jos kurso pakeitimo galimybė. Devalvacija dirbtinai, tačiau tik laikinai, išsprendžia kai kurias problemas – padidina šalies produkcijos ir paslaugų konkurencingumą ir leidžia ekonomikai greičiau augti padidėjusio grynojo eksporto sąskaita“, – Verslosavaite.lt teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studijų dekanas, finansų ekspertas dr. Nerijus Mačiulis.

„DnB Nord“ ekonominių tyrimų vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka taip pat laikosi šios nuomonės. Anot jos, nacionalinės valiutos vertės mažėjimas pagerina šalies eksportuotojų pozicijas – t.y. vietinės prekės tampa sąlyginai pigesnės euro zonos gamintojų atžvilgiu, didėja įmonių konkurencingumas.

Šalies ūkiui – katastrofiškos pasekmės

Tačiau nacionalinės valiutos nuvertėjimo pasekmės turi ir daug neigiamų aspektų – išauga užsienio skola, didėja šalies gyventojų pasiskolinusių užsienio valiuta nemokumo tikimybė.

„Be to, devalvavus nacionalinę valiutą, pabrangsta importas, todėl šalyje padidėja infliacija, dėl kurios pasekmių išauga realus valiutos kursas ir taip prarandamas dirbtinai padidintas konkurencingumas“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Pasak J. Rojakos, net ir ženklesnis valiutos vertės kritimas, stebimas kai kuriose Centrinės ir Rytų Europos (CRE ) šalyse, itin teigiamo postūmio neduoda, kadangi kompensuojamas augančia paskolų našta bei rizika.

„Manau, niekas neabejoja, kad devalvavimas turėtų katastrofiškas pasekmes ūkiui, jo stabilumui, užtrauktų sunkiai pakeliamą finansinę naštą užsienio valiuta pasiskolinusioms įmonėms, namų ūkiams ir pačiai valstybei, nuskurdintų žmones“, – Verslosavaite.lt teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas.

Ekspertų nuomone, situaciją galėtų pagerinti CRE šalių narystė euro zonoje.

Euro įvedimas užtikrintų stabilumą

Pasak analitikės J. Rojakos, ES naujokėms, kurių nacionalinės valiutos kursas yra pririštas prie euro, prisijungimas prie vieningos monetarinės zonos ne tik išsklaidytų abejones dėl finansinio stabilumo, palengvintų skolinimosi naštą, bet ir suteiktų naują impulsą ekonominiam augimui.

„Euro įsivedimas visiškai panaikintų užsienio valiutos riziką, spekuliacinių atakų tikimybę, sumažintų palūkanų normas, pritrauktų daugiau užsienio investicijų, stabilizuotų kainas“, – komentavo ekspertas dr. N. Mačiulis.

„Euro įsivedimas arba rami, švelni ir nestabdoma ekonomikos spontaninė „eurizacija“ yra vienas iš būdų nuraminti žmones, užkirsti spekuliacijas ir interesų grupių spaudimą dėl lito devalvavimo“, – sakė LLRI ekspertas V. Žukauskas.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius taip pat norėtų, kad būtų paspartintas Lietuvos ir kitų regiono valstybių priėmimas į euro zoną. Apie būtinybę leisti Baltijos šalims ir Bulgarijai artimiausiu metu įsivesti eurą prabilo ir įtakingas Britanijos savaitraštis „The Economist“.

ES senbuvėms – taip pat naudinga

Anot analitikės J. Rojakos, ES naujokių ir senbuvių ekonomikos yra stipriai susipynusios finansiniais pančiais – pagrindiniai investuotojai į Baltijos šalių finansų sektorių yra Skandinavijos valstybės.

Austrijos investicijos į Centrinės ir Rytų Europos šalis siekia apie 80 proc. šalies BVP. Nemažai finansinių aktyvų šiame regione turi Italija, Prancūzija, Belgija ir Vokietija. Menkėjant CRE šalių ekonominei bazei, smuks ir ES.

„Taigi, tirštėjantys debesys ES naujokų padangėje blogesnius orus žada ir ES senbuvėms. Todėl, manau, kad spartesnis euro įvedimas Centrinės ir Rytų Europos šalyse yra vienas iš veiksmingų instrumentų, galinčių sumažinti įtampą finansų rinkoje ir pagyvinti visos ES ekonomiką“, – mano „DnB Nord“ vyresnioji analitikė J. Rojaka.

Euro pavojai

Lietuvoje veikiantiems bankams euro įvedimas būtų naudingas, nes paskolos eurais yra mažiau rizikingos, todėl ir palūkanos už jas mažesnės. Tikėtina, kad įvedus eurą bankai galėtų išduoti daugiau paskolų, o tai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo. Be to, euro zonoje, pinigų srautai galėtų cirkuliuoti lengviau.

Tačiau euro įvedimas turėtų gali turėti ir minusų. Kaip rodo Vakarų Europos patirtis, kainos dėl įvairių „suapvalinimų“ gali išaugti iš karto po euro įvedimo. Dėl didesnės šios valiutos vertės, net ir nedidelės kainų korekcijos vartotojams gali turėti reikšmingą svorį.

Įvedimą stabdo neatitinkantys rodikliai

Europos Sąjungos senbuvės nesutinka, kad euras būtų įvestas Centrinės ir Rytų Eropos šalims, tarp jų ir Lietuvai. Jų priešiškumą kyla ne tik dėl dabartinės pasaulinės ekonominės krizės, bet ir euro zonos narystės kriterijų neatitinkantys šalių rodikliai.

„Naujų ES narių pasiruošimą tapti Ekonominės ir Pinigų Sąjungos narėmis ir įsivesti eurą nusako konvergencijos kriterijai, pateikti Mastrichto sutartyje, todėl sunku tikėtis didelio lankstumo iš ES senbuvių, peržiūrint šiuos kriterijus. Šiuo metu nė viena šalis pretendentė vieno arba kelių kriterijų netenkina ir, panašu, kad artimiausiu metu jų netenkins“, – pažymi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studijų dekanas, finansų ekspertas dr. Nerijus Mačiulis.

Prieš keletą dienų Eurogrupei pirmininkaujantis Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris patvirtino, kad skubaus Rytų Europos šalių priėmimo į euro zoną nebus.

„Priėmimo į euro zoną kriterijai negali keistis kiekvieną dieną“, – sakė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (2)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (6)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (5)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (8)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (44)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Elitinėje vietoje – gėdingas vaizdas (66)

Išklypusios plytelės ir išlūžę latakai, daug metų neveikiantis apgriuvę fontanas. Taip jau ne...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (20)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (1)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...

Rusija: Surguto mieste vyras peiliu sužeidė aštuonis žmones (11)

Šeštadienį Surguto mieste (Chantų-mansių autonominė apygarda) peiliu ginkluotas nežinomas vyras...

Policija: Suomijoje įvykdytas išpuolis tiriamas kaip teroro ataka (50)

Suomijos policija šeštadienį paskelbė, kad ankstesnę dieną įvykdytas išpuolis pietiniame Turku...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (103)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (55)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – penkto kaklo...

R. Bogdanas. Iš ko Šiaurės Korėja gavo ukrainietiškus variklius raketoms? (575)

Vienas tarptautinis detektyvas artėja prie finišo tiesiosios. Įvyks teismas Hagoje, kuris paskelbs...

Odos vėžio simptomai, kurie dažnai būna nematomi (1)

Dažniausiai – 99 atvejais iš 100 – odos vėžys yra aiškiai regimas kūno paviršiuje (nors...