Ekonomistai paskelbė gėdingiausias Lietuvos lentelespapildyta

 (694)
Maži mokytojų ir mokslininkų atlyginimai, turto nelygybė, nedidelis bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymas bei milijardierių stoka – šie dalykai Lietuvoje skirtingiems ekonomistams kelia didžiausią liūdesį.
© DELFI

Pirmasis pačiu liūdniausiu savo pieštu grafiku (apie kurį DELFI jau rašė) antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Lietuvoje maksimalus mokytojo atlyginimas yra mažesnis nei Rumunijoje, dvigubai mažesnis nei Turkijoje, dešimt kartų mažesnis nei Austrijoje ar Olandijoje ir dvidešimt kartų mažesnis nei Liuksemburge“, – savo liūdesio priežastį paaiškino jis.

Čia turbūt pats liūdniausias kada nors mano pieštas grafikas.Lietuvoje maksimalus mokytojo atlyginimas yra mažesnis nei...Posted by Nerijus Mačiulis on Tuesday, February 9, 2016

Ši statistika sukėlė diskusijų bangą: vieni pastebėjo, jog grafike trūksta Latvijos ir Bulgarijos, kiti – kad atlyginimai nurodyti neatsižvelgus į jų perkamąją galią, treti vardijo jų apskaičiavimo niuansus.

Prie šios diskusijos prisijungė ir Jungtinės Karalystės Bato universiteto dėstytojas Ainius Lašas.

„Pratęsiant N. Mačiulio pradėtą diskusiją apie atlyginimus Europos švietimo sektoriuje. Deja, situacija ne ką linksmesnė ir aukštojo mokslo srityje“, – trečiadienį „Facebook“ parašė jis.

A. Lašo paskelbtame grafike matyti, kad Lietuvoje gyvenantys pradedantieji mokslininkai, pagal 2011 metų duomenis, per metus vidutiniškai uždirbo 5068 eurų.

Tokio dydžio pagal perkamosios galios paritetą yra minimalus pradedančiojo mokslininko atlyginimas už pilną etatą, be priedų, prieš mokesčius. Tik Bulgarijoje mokslininkai uždirba mažiau, kai Vokietijoje jie uždirba beveik 6,5 karto daugiau.

„Išvadas darykite patys, o aš einu ieškotis nosinės“, – apibendrino A. Lašas.

Pratęsiant Nerijaus Mačiulio pradėtą diskusiją apie atlyginimus Europos švietimo sektoriuje. Deja situacija ne ką...Posted by Ainius Lasas on Tuesday, February 9, 2016

„Neverkit, vyrai“

Trečiadienį į mažų atlyginimų aptarimą įsitraukė ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka.

„N. Mačiulis nupiešė liūdniausią savo gyvenimo grafiką, kuriame Lietuvos mokytojų algos ES mažiausios. A. Lašas pridėjo panašų – su dėstytojų algomis ir nuėjo ieškotis nosinės. Neverkit, vyrai. Dvasios pusiausvyrai nupiešiau grafiką, kuriame Lietuva pirmauja“, – parašė jis.

Nerijus Mačiulis nupiešė liūdniausią savo gyvenimo grafiką, kuriame Lietuvos mokytojų algos ES mažiausios. Ainius...Posted by Romas Lazutka on Wednesday, February 10, 2016

R. Lazutkos pasidalintame grafike matyti, kad Lietuvos gyventojai 2014 metais iš turto pajamų gauna daugiausiai visoje ES.

Pagal perkamosios galios paritetą, lietuvis per metus turėtų gauti 2883 eurus. Tiesa, kelios ES šalys duomenų apie turto pajamas statistikos agentūrai „Eurostat“ neteikia.

DELFI atsiųstame laiške R. Lazutka paaiškino, kad akivaizdu, jog po 2883 eurų pagal perkamosios galios standartą arba apie 1810 eurų nominaliai kiekvienas Lietuvos gyventojas iš turto negauna.

„Kiek gauna po dešimt ar šimtą kartų daugiau, kaip turto pajamos pasiskirstę visuomenėje, nežinome ir nedrįstame klausti. Kol ne tik apmokestinti, net skaičiuoti didelius svetimus pinigus negražu, skaičiuojame gėdingas algas. Rinkimų metai, bus įprastų banalybių ir įprastas abejingumas esminiam dabartinės Lietuvos klausimui – nelygybės klausimui“, – teigė ekonomistas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis savo ruožtu pasidalino grafiku, kuriame pavaizduotas santykis tarp BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą ir mokestinių įplaukų (lyginant su BVP).

„Kad jau užėjo tokia mada, tai štai mano liūdniausias grafikas, tikiuosi, paaiškinantis kitus liūdniausius grafikus“, – „Facebook“ parašė jis.

Kad jau uzejo tokia mada, tai stai mano liudniausias grafikas, tikiuosi, paaiskinantis kitus liudniausius grafikus:)Posted by Raimondas Kuodis on Wednesday, February 10, 2016

Apie šalies išsivystymo lygio neatitinkantį biudžetą R. Kuodis kalba jau antrą dešimtmetį. Šiuo metu Lietuva mokesčiais į biudžetą surenka maždaug 26 proc. BVP ir tai yra prasčiausias rodiklis ES.

„Lietuvos valdžia vaidina, kad adekvačiai finansuoja tam tikrus sektorius. Todėl, pavyzdžiui, kone pusę sveikatos apsaugos sistemos sudaro „vokeliai“. Tai nei skaidru, nei socialiai teisinga, nes „vokeliai“ yra gana skausmingi pensininkams ir neturtingiems žmonėms“, – tokį mažo biudžeto pasekmių pavyzdį R. Kuodis anksčiau yra pateikęs DELFI.

Ekonomisto teigimu, per mažai per biudžetą perskirstomas BVP yra priežastis problemų tiek aukštajame moksle, tiek socialinėje apsaugoje, tiek kitose srityse.

Pasigedo milijardierių

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas taip pat nusprendė pratęsti liūdniausio grafiko temą ir pateikė saviškį.

„Švedijoje – net 23 milijardieriai, pas mus – 1“, – nurodė jis.

Liūdniausio grafiko temą tęsiant. Švedijoje - net 23 milijardieriai, pas mus - 1.Posted by Žilvinas Šilėnas on Wednesday, February 10, 2016

DELFI primena, kad po to, kai Lietuva įsivedė eurą šalyje liko tik vienas milijardierius – verslininkas Nerijus Numavičius. Jis šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje.

„Sodros“ bėdos

Ketvirtadienį savo grafiku pasidalino ir ekonomistė Kaetana Leontjeva-Numavičienė.

Jame matyti, kad kuo darbuotojas „Sodrai“ sumoka daugiau, tuo mažesnę tų pinigų dalį susigrąžina.

Pavyzdžiui, „popieriuje“ 350 eurų uždirbantis gyventojas, lyginant su jo sumokėtomis pensijos įmokomis, iš „Sodros“ atgaus maždaug 95 proc., o 10 tūkst. eurų uždirbantis žmogus atgaus mažiau nei 10 proc.

„Šis grafikas man liūdniausias dėl 5 priežasčių:

Pirma, visi dirbantys privalo dalyvauti „Sodroje“, tad privalomai pralaimi ir garantuotą „minusą“ gauna visi, nesvarbu, ar žmogus yra mokytojas, ar kepėjas, ar programuotojas.

Antra, kuo daugiau žmogus sumoka „Sodrai“ – tuo mažesnę dalį atgaus.

Trečia, „Sodros“ skola – kone 4 mlrd. eurų, apie jos grąžinimą normaliai nediskutuojama, o demografinės tendencijos – prastos, todėl būsimiems pensininkams ateityje bus tik sunkiau.

Ketvirta, žmonės nežino, kad kas mėnesį vien „Sodros“ pensijai sumoka daugiau nei ketvirtadalį algos mokesčiais, todėl jie „nespaudžia“ politikų, kad būtų keičiama gyventojus skriaudžianti sistema.

Penkta, alternatyva „Sodrai“ turėjęs tapti pensijų kaupimas pusiau numarintas, o gyventojai – apgauti ir apiplėšti, nes prie anksčiau galiojusio 5,5 proc. kaupimo tarifo nebesugrįžta, dėl to gyventojai sukaups mažesnes pensijas“, – „Facebook“ parašė K. Leontjeva-Numavičienė.

Šis grafikas man liūdniausias dėl 5 priežasčių: 1) visi dirbantys privalo dalyvauti “Sodroje”, tad privalomai pralaimi...
Posted by Kaetana Leontjeva-Numavičienė on Thursday, February 11, 2016

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Du trečdalius Baltarusijos išleistų obligacijų nupirko amerikiečių investuotojai (13)

Didelę dalį euroobligacijų, kurių Baltarusija išplatino po daugiametės pertraukos, nupirko amerikiečių investuotojai.

„JPMorgan Chase“ perspėja: po ilgos tylos laikotarpio laukia dideli svyravimai (3)

Pasaulinėse finansų rinkose neįprastai ilgą laiką buvo fiksuojama santykinė ramybė, ir tai reiškia, kad investuotojai turėtų ruoštis svyravimų laikotarpiui, mano amerikiečių banko „JPMorgan Chase“ ekspertai.

Šią savaitę biržoje didesnio dėmesio sulaukė Šiaulių banko akcijos

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šią savaitę vyravo ramios nuotaikos, aktyviau prekiauta Šiaulių banko akcijomis, kurių perleista daugiau kaip už 750 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių tik „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vertybinių popierių apyvarta buvo didesnė kaip 100 tūkst. eurų.

Braškės ir avietės JK dėl „Brexit“ gali brangti (11)

Braškių, aviečių ir kitų uogų kainos Didžiojoje Britanijoje gali gerokai pabrangti po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, kuomet nutrūks darbo jėgos srautas iš žemyninės Europos šalių, teigiama Britanijos vasaros vaisių augintojų asociacijos (BSF) užsakymu parengtoje ataskaitoje.

Vilniuje kuro kainos smuko (17)

Pasaulinėse rinkose per pastarąjį mėnesį stipriai kritus žaliavinės naftos kainoms, Lietuvoje per savaitę pastebimai sumenko ir mažmeninės benzino bei dyzelino kainos.