Rugpjūtį paskelbtame moksliniame darbe „Nuo sovietų iki oligarchų: nelygybė ir turtas Rusijoje 1905–2016 metais“ išanalizuoti nacionalinių sąskaitų, apklausų ir mokesčių duomenys. Tyrimui labai padėjo neseniai paskelbta informacija apie dideles pajamas gaunančių asmenų sumokamus mokesčius.

Ekonomistai Filipas Novokmetas, Gabrielis Zucmanas ir Th. Piketty padarė išvadą, kad realus nelygybės mastas Rusijoje po Sovietų Sąjungos griūties yra kur kas didesnis, nei skelbta iki šiol.

Mokslininkams taip pat pavyko išsiaiškinti, kad vadinamuosiuose ofšoruose rusų laikomas turtas yra tris kartus didesnis už oficialiąsias šalies tarptautines atsargas (75 proc. nacionalinių pajamų prieš 25 proc.).

„Tai reiškia, kad turtingi rusai užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Kipre ir kituose ofšoriniuose centruose – laiko tiek pat finansinio turto, kiek visa Rusijos populiacija turi pačioje Rusijoje“, – rašoma moksliniame darbe.

Pajamos augo, bet vieniems kur kas daugiau

Thomas Piketty

Ekonomistai apskaičiavo, kad šiandien vidutinės Rusijos gyventojų pajamos yra kurs kas didesnės nei 1989–1990 metais.

„Vienam gyventojui tenkančios metinės pajamos tarp 1989 ir 2016 metų išaugo maždaug 40 proc., nuo apie 16 tūkst. eurų iki 24 tūkst. eurų (atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą)“, – teigia autoriai.

Tačiau tuo pat metu gerokai išaugo ir pajamų nelygybė. Kaip pastebima moksliniame darbe, iš dalies taip atsitiko ir dėl to, kad komunistinėje Sovietų Sąjungoje ji buvo neįprastai (o gal ir dirbtinai) žema.

Apskaičiuota, kad pajamų nelygybė Rusijoje yra maždaug tokia pati kaip ir Jungtinėse Amerikos valstijose – 1 proc. didžiausias pajamas gaunančiųjų tenka maždaug 20–25 proc. visų pajamų.

F. Novokmetas, G. Zucmanas ir Th. Piketty, kuris prieš kelis metus išgarsėjo savo knyga „Kapitalas XXI amžiuje“, tvirtina, jog toks nelygybės lygis yra netvarus ir kenkia ekonomikos augimui.

Lentelėje mėlyna spalva žymi 10 proc. turtingiausiųjų pajamų pokytį, žalia – 40 proc. esančių viduryje, raudona – 50 proc. esančių žemiausiai.

2016 metais 10 proc. turtingiausių mokslininkai priskyrė gaunančius bent 36 311 eurų per metus. Svarbu pastebėti, kad ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, kur 1 euras lygus 28,3 rublio, o ne į oficialų valiutos kursą, t.y. 74,5 rublio.

Kitaip tariant, į rublius iškeistas 1 euras Rusijoje gali nupirkti beveik tris kartus daugiau nei Vakarų Europoje.

40 proc. viduriniam sluoksniui priskirti gaunantys tarp 13 959 eurų ir 36 311 eurų. Likusieji 50 proc. turėjo gauti nuo 0 eurų iki 13 959 eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (448)