Dėl blogųjų paskolų bankai mažiau linkę skolinti. EBPO teigimu, nemažai problemų, su kuriomis euro zona susidūrė finansų krizės metu, vis dar neišspręstos, o per tą laiką iškilo naujų ir rimtų sunkumų. Tačiau Europa pasiekė „svarbios pažangos“ siekdama atsigauti po pakartotinės recesijos, informuoja BBC.

Euro zonos ekonomika šiuo metu be pertraukos auga trejus metus. Tačiau jos augimas nestiprus, jį palaiko vadinamoji netradicinė Europos centrinio banko (ECB) politika – itin žemos, beveik neigiamos palūkanų normos ir monetarinio skatinimo programa.

Savo reguliarioje euro zonos ekonomikos būklės patikrinimo ataskaitoje EBPO pastebi, kad investicijų apimtys vis dar nesiekia 2007 m. lygio, priešingai nei Jungtinių Valstijų. Viena iš priežasčių, lemiančių tokį žemą investicijų lygį, yra silpna paklausa – bendrovės niekada nebus linkusios investuoti, jeigu naujos investicijos neužtikrins palankių prekių ir paslaugų pardavimo sąlygų.

Anot EBPO, bankus slegia vis daugiau neveiksnių paskolų, dėl blogųjų paskolų bankai mažiau linkę skolinti. Šioje srityje ypač didelių sunkumų išgyvena dvi euro zonos šalys – Italija ir Graikija, nors jos nėra vienintelės. Italijos bankai vertinami kaip itin silpna grandis euro zonoje. Šalies ekonomika jau palaipsniui atsigauna, tačiau jos plėtra 8,5 proc. lėtesnė nei buvo prieš tarptautinę finansų krizę. Italijos vyriausybė išgyvena sunkumų ir dėl nuolat augančios skolų naštos, šiuo aspektu ją lenkia tik viena euro zonos šalis – Graikija.

Platesnio pobūdžio žinutė, kurią siunčia EBPO savo ataskaitoje pateiktais pastebėjimais, yra ta, kad euro zonai galbūt ir negresia tiesioginis pavojus, tačiau jos augimas vis dar nėra tvirtas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)