Pasak Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK), kol kas elektroninės demokratijos procesuose yra dalyvavęs tik kas 10 Lietuvos gyventojas. IVPK vadovo R. Čepaičio teigimu, šiuo metu šią vartotojų dalį sudaro šalies intelektualinis elitas, tačiau prognozuojama, kad e. demokratijos galimybės ateityje turėtų tapti populiaresnės dėl didėjančio įdiegtų priemonių skaičiaus.
Edvardas Pocius
© Asmeninio archyvo nuotr.

E. demokratijos plėtrą Lietuvos regionuose paskatino 5,7 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, teiktos 2007-2013 m. Dauguma ja pasinaudojusių savivaldybių savo projektus baigė įgyvendinti 2012 m. pradžioje, todėl jau du metus galime lengviau įsitraukti į vietos savivaldos politinių sprendimų priėmimo procesus.

Kodėl tai daro tik 10 proc. gyventojų? Mažą e. demokratijos įrankių populiarumą lemia kelios priežastys, kurių nepadės išspręsti tik naujų įrankių diegimas, kurį siūlo IVPK. Pirmoji priežastis – neegzistuojanti savivaldybių komunikacija apie įdiegtus e. demokratijos įrankius ir jų generuojamą turinį. Antroji – prasta jau įdiegtų įrankių kokybė, lemianti mažą jų efektyvumą.

Gyventojų (ne-) informavimas

Paklauskite paprasto praeivio gatvėje, ką jis žino apie e. demokratijos galimybes vietos savivaldoje. Jeigu sulauksite atsakymo, greičiausiai išgirsite apie elektroninį viešojo transporto bilietą, arba galimybę pranešti apie miesto problemas internetu. Nors jos ir yra elektroninės, šios savivaldybių teikiamos paslaugos nėra e. demokratijos įrankių pavyzdžiai. Atsakymas, kurio reikėtų laukti, turėtų būti siejamas su galimybėmis Lietuvos savivaldybių tinklalapiuose tiesiogiai stebėti tarybų posėdžius, išreikšti savo nuomonę svarstomų teisės aktų klausimais, pateikti elektronines peticijas, dalyvauti nuomonės apklausose ir rengiamose viešosiose konsultacijose.

Gyventojai nežino apie e. demokratijos teikiamas galimybes dėl prasto jų pateikimo savivaldybių tinklalapiuose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje e. demokratijos įrankiai yra sumaišyti su „E. miesto paslaugomis“, o siekiant surasti e. demokratijos įrankius Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje, reikia žinoti, kad jie ten turi būti, ir turėti kantrybės ieškant nepastebimos nuorodos „E. demokratija“. Iš 53-ų e. demokratijos įrankius įsidiegusių savivaldybių, tik dešimt pateikia informaciją apie juos atvirai ir aiškiai savo tinklalapių pirmuose puslapiuose. Dauguma jų (7-ios) yra Šiaulių regione.

Prastas e. demokratijos viešinimas lemia tai, kad gyventojai nežino apie sistemos egzistavimą ir naudą. Esant
tokiai situacijai, vartotojai nėra linkę naudotis e. demokratijos galimybėmis, o tai atsiliepia pačių savivaldybių veiklai: kol nėra paklausos, savivaldybės nesiruošia gerinti pasiūlos kokybės.

Apie ką informuoti?

Sausio pradžioje paaiškėjo, kad Vilnius jau trečius metus iš eilės užima 11-tą vietą tarptautiniame e. demokratijos sistemų vertinime, kuriame buvo apžvelgti 100-tas savivaldybių tinklalapių iš viso pasaulio. Šis tyrimas, kurį nuo 2003 m. vykdo Rutgers universitetas (JAV), Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapiui skyrė 53,82 balo iš 100. Tuo tarpu, ilgus metus pirmąją vietą reitinge užimanti Seulo savivaldybė surinko 85,8 balo. Tokia bendroji statistika rodo, kad einama teisinga kryptimi, tačiau laukia ilgas tobulėjimo kelias.

Šis tyrimas, kurį sudaro 110 klausimų, yra skaidomas į penkias sritis. Kiekviena iš jų nagrinėja skirtingas savivaldybių tinklalapių dalis: privatumas, praktiškumas, turinio pateikimas, paslaugos ir tinklalapio pritaikymas piliečiams. Būtent pastaroji tiria e. demokratijos sistemos įrankių kokybę. Šioje tyrimo dalyje, Vilniui yra skirti 7,09 balo iš 20. Žemą vertinimą lėmė miesto savivaldybės e. demokratijos sistemos peticijų ir apklausų archyvų nebuvimas bei sistemos nepritaikymas vykdyti viešąsias konsultacijas internetu.

Nuo e. demokratijos sistemų įdiegimo Lietuvos savivaldybėse dar nė karto nebuvo vertinama jų kokybė. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapis išlieka vieninteliu akademiškai išnagrinėtu tinklalapiu Lietuvoje. Likusių savivaldybių tinklalapius sudėtinga lyginti tarpusavyje. Nepaisant to, bendrąją sistemų kokybę galima vertinti lyginant skirtingose savivaldybėse įdiegtų e. demokratijos įrankių skaičių. Šiuo metu pagrindiniais e. demokratijos sistemų įrankiais galima vadinti elektronines peticijas, apklausas ir viešąsias konsultacijas, vykdomas internetu. Tai yra vieninteliai įrankiai, kurie leidžia gyventojams daryti tiesioginę įtaką vietos savivaldoje ir užtikrina atgalinį ryšį iš valdžios įstaigų. Pavyzdžiui, iš 53-ų savivaldybių, įsidiegusių e. demokratijos sistemas, tarybos posėdžių transliacijos funkcijos nerasite 12-oje tinklalapių.

Tarptautiniu lygiu vidutiniškai vertinamas Vilnius priklauso 14-ai Lietuvos savivaldybių, kurios turi bent du iš minėtų įrankių – dažniausiai tai yra apklausų pildymo ir e. peticijų teikimo galimybės. Likusių savivaldybių tinklalapiuose situacija yra prastesnė – 25-ios iš jų neturi nė vieno įrankio, skirto vartotojams išreikšti savo nuomonę.

Laikas keisti e. demokratijos raidos savivaldybėse kryptį

Vienas pagrindinių e. demokratijos tikslų – sudaryti gyventojams palankesnes sąlygas išreikšti savo nuomonę politiniais klausimais. Šiuo metu vyraujančius skirtumus tarp savivaldybių e. demokratijos sistemų gali lemti įvairios priežastys: politinis suvaržymas, įsisenėjusios biurokratinės procedūros ir įpročiai, techninės kompetencijos trūkumai.

Svarbu ir tai, kad e. demokratijos plėtrą skatinančios ES programos nekėlė jokių kokybinių reikalavimų sistemų diegimui. Vieninteliai rodikliai, turintys šiemet pavaizduoti kokybę, yra grindžiami būtent kiekybiniu vertinimu: svarbiausiais išlieka augantys svetainių lankytojų ir teigiamai atsiliepiančių vartotojų skaičiai.

Problema – tokie kriterijai leidžia vienodai gerai įvertinti dvi labai skirtingas e. demokratijos sistemas. Toje savivaldybėje, kurioje e. demokratijos sistema yra puikiai išvystyta, gyventojai gali teigiamai atsiliepti apie savivaldybės darbą išklausant gyventojų nuomonę ir pastabas. Kitoje savivaldybėje, kurios tinklalapyje galima tik peržiūrėti tarybos posėdžių transliacijas, bet nėra galimybės pasisakyti, vartotojai gali puikiai įvertinti vaizdo įrašo kokybę. Akivaizdu, kad šie du vertinimai neatspindės tikrosios situacijos ir to, kad antrosios savivaldybės e. demokratijos sistema yra praradusi savo tikslą.

Žvelgiant į ateitį, neužteks tik diegti naujus įrankius mėginant populiarinti e. demokratijos sistemas Lietuvos regionuose. Reikia siekti, kad tie įrankiai būtų patogūs ir suprantami įvairaus amžiaus gyventojams, užtikrinti, kad pačios savivaldybės išnaudotų jų teikiamas galimybes ir vykdytų efektyvias e. demokratijos sistemų turinio viešinimo kampanijas – informacija turi pasiekti gyventojus. Tik taip jie taps sistemų vartotojais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (248)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Eurostatas: Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį – vidutiniškas (3)

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį prilygo visos Europos...

Nedarbas Didžiojoje Britanijoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1975 m.

Nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje antrąjį šių metų ketvirtį krito nuo 4,5 proc. iki 4,4...

ECB: „Brexit“ besiruošiantys britų bankai atsilieka nuo grafiko

Į Europos Sąjungą ( ES ) po „Brexit“ planuojantys persikelti britų bankai pasiruošimo etape...

Lanksčių darbo sutarčių paradoksas: britai prašo daugiau darbo (1)

Pagal vadinamąsias lanksčiąsias sutartis dirbantys Jungtinės Karalystės gyventojai maldauja...

Top naujienos

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (248)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (129)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (6)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (308)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio: formuojasi kilometrinės spūstys (10)

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio. Sprogus padangai jis atsidūrė...

Ar išsiveržus superugnikalniui liktume gyvi? (1)

Ugnikalniai visais laikais kėlė didžiulę grėsmę gyvybei. Apie tai, ar šiais laikais...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (47)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą (2)

Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos...

Jautrūs plaukai: patarimai jiems plauti (1)

DELFI Stilius jau rašė, kas kiek dienų reikėtų plauti sausus ir riebius plaukus, tačiau žmones...