Džiūgauja dėl euro: verslas jau trina rankomis

Lietuvai prisijungus prie euro zonos, gyventojams labiausiai rūpėjo, kad iš esmės nepadidėtų prekių ir paslaugų kainos. Tačiau verslininkų, siekiančių pritraukti daugiau pinigų į Lietuvą ir paskatinti šalies ekonomiką, lūkestis buvo kitas: kad Lietuvą pastebėtų didieji investuotojai, ieškantys, kur „įdarbinti“ savo pinigus.

Vienas iš rodiklių, rodantis investuotojų plėtrą, yra įmonių įsigijimų ir susijungimų sandoriai, o šie metai buvo ypatingi ne tik pasaulio mastu, bet ir Baltijos šalims.

Pasaulinėje rinkoje jau matomas atsigavimas po ekonominio sunkmečio. Investuotojų nuotaikas atspindi suskaičiuota verslų įsigijimų ir susijungimų vertė, kuri pernai buvo rekordinė nuo 2008 m., o šių metų duomenys 2015-iems žada dar didesnį augimą.

Pasauliniu mastu pernai, palyginti su 2008 m., įmonių įsigijimų ir susijungimų vertė padidėjo 32 proc. (iki 3,22 trln. JAV dol.), kai šiemet pirmą pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, ji paaugo dar 12 proc. (iki 1,7 trln. JAV dol.), rodo tarptautinės įmonių įsigijimų ir susijungimų tyrimų agentūros „Mergermarket“ duomenys.

Baltijos šalys – ne išimtis, čia tiek 2014, tiek 2015 m. fiksuotas didesnis investuotojų aktyvumas. Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje vyko 11 didelių investicijų į įmones, pernai – 13, kai tuo pat metu 2011 ir 2012 m. vos 7 ir 5.

„Baltijos šalys yra augančios ekonomikos, kurios gana sėkmingai vystosi, bet 2011-2013 m. dar buvo jaučiamas krizės efektas, o po to prasidėjo atsigavimas. 2014-2015 m. Lietuvoje nemaža dalimi pasijuto euro efektas, nes sandoriai suaktyvėjo tiek prieš euro įvedimą, t. y. pernai, tiek po, t. y. šiemet. Mes pastebime teigiamas euro pasekmes, kai Lietuva prisijungė prie euro zonos“, - kalbėjo advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujantis partneris Laimonas Skibarka.

Pasak jo, kuo daugiau investicijų – tuo geriau šalies ekonomikai, nes, jei efektyviai organizuojami sandoriai, tai didina ir ekonomikos konkurencingumą, ir šalies žinomumą.

„Baltijos šalyse jaučiasi didesnis susidomėjimas tiek iš Vakarų Europos, tiek iš Azijos investuotojų, kai domimasi rinka tiesiogiai ir per jau įsigytas įmones Europoje. Manau, tai jaučiama ir dėl euro įvedimo, ir dar daugiau dėl ypač žemų Europos centrinio banko palūkanų ir ekonomikos skatinimo politikos“, - DELFI komentavo finansų patarėjų bendrovės „Porta finance“ partneris Julijus Grigaliūnas.

Visgi, pasak jo, paskelbti skaičiai ne visiškai parodo investuotojų aktyvumą, J. Grigaliūno nuomone, jis - dar didesnis.

„Baltijos šalių verslininkai vis daugiau ‎sandorių daro ir už Baltijos šalių ribų: Lenkija, Ispanija, o „NDX grupė“ net žengė į tradiciškai labiau uždarą Švedijos rinką įsigydami didžiausią gyvūnų maisto gamintoją Švedijoje. Ateityje ši tendencija vis stiprės, verslininkai vis daugiau įsigijimų, pardavimų ir susiliejimų darys kitose Europos šalyse, nes išaugą Baltijos šalių rinkas“, - mano pašnekovas.

Pastebėta, kad Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje, sparčiai daugėjo komunikacijų ir technologijų įmonių įsigijimų ir susijungimų.

„Sorainen“ pateikia keletą sandorių pavyzdžių Lietuvoje:

„MCI.TechVentures“, Lenkijos privataus kapitalo fondas, susitarė dėl kontroliuojančio „Pigu“ grupės akcijų paketo įgijimo;

„ATEA Baltic“, ATEA grupės įmonė Lietuvoje, prekiaujanti IT infrastruktūros produktais ir teikianti susijusias paslaugas, įsigijo „Baltnetos komunikacijos“, internetinių talpyklų ir IT paslaugų teikėją;

„Init“, Lietuvoje veikianti televizijos, interneto ir telefono ryšio paslaugų teikėja, įsigijo „Dokeda“, televizijos ir šviesolaidžio interneto paslaugas teikiančią bendrovę;

„Hotspring Ventures Limited“, Jungtinės Karalystės bendrovė, valdanti internetinę sveikatos, grožio ir sveikatingumo paslaugų užsakymo platformą, veikiančią pavadinimu „Wahanda“, įsigijo Lietuvos mobiliųjų programėlių kūrimo bendrovę „Lemon Labs“;

„Octopus Investments“, „BaltCap“, „Practica Capital“, ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas investavo 6,5 mln. dolerių į lietuvišką startuolį „Trafi“.

Sandorių pavyzdžiai kitose Baltijos šalyse:

„Inbox.lv“, Latvijos elektroninio pašto paslaugų teikėjas, turintis daugiau nei 1 mln. vartotojų, įsigijo „Mail.ee“, Estijos elektroninio pašto paslaugų teikėją, turintį daugiau nei 420 tūkst. vartotojų;

„Eesti Telekom“, vieno didžiausių telekomunikacijos bendrovių Baltijos šalyse, akcininkai susitarė dėl sparčiai augančios IT bendrovės „Green IT“ įsigijimo;

„Unicom Eesti“, privačių investuotojų iš Estijos įsteigta įmonė įsigijo bevielio plačiajuosčio ryšio tiekėją „Unity Internet“ ir IT sprendimų verslui tiekėją „Unity Systems“.

„Hansapost“, vienas didžiausių elektroninės prekybos atstovų Estijoje, įsigijo 70,05 proc. latviškos internetinės parduotuvės „Xnet“, valdančios tinklapius „Xnet.lv“ and „Aboluveikals.lv“, vienintelio oficialaus „Apple“ platintojo internetu Latvijoje, akcijų;

Stambus regioninis sandoris: „Bridgepoint“, tarptautinis privataus kapitalo fondas, įsigijo „Nordic Cinema Group“, pirmaujantį kino teatrų operatorių Šiaurės ir Baltijos šalių regione, valdantį „Forum Cinemas“ kino teatrus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, iš „Ratos“ ir „Bonnier“, už maždaug 181,5 mln. EUR (bendra sandorio vertė – apie 500 mln. EUR).

„Pastaraisiais mėnesiais matome nemažai pradedamų įmonių pardavimų ir įsigijimų procesų, todėl galima tikėtis, kad šių metų antrasis pusmetis bus pakankamai aktyvus“, - apibendrino L. Skibarka.