Nustatyta, kad bendrovė, įsigijusi itin brangius daiktus, nepagrįstai iš pajamų atskaitė ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas ir taip beveik 0,5 mln. litų padidino įmonės nuostolius.
Atlikus mokestinį tyrimą nuostolingai dirbančioje bendrovėje, kuri kaip tarpininkas aprūpindavo kuro vežėjus elektroninėmis kortelėmis, mokesčių administratoriui įtarimus sukėlė netradiciniai pirkiniai. Bendrovėje darbuojasi tik du darbuotojai, bet veiklai vykdyti prireikė įsigyti rankinį laikrodį (be apyrankės) už daugiau nei 260 tūkst. litų bei 14 prabangių rašiklių už 200 tūkst. litų. Visus šiuos pirkinius bendrovė apskaitė ilgalaikio turto sąskaitoje, šio turto nusidėvėjimą priskirdama leidžiamiems atskaitymams. Nustatyta ir kitų neatitikimų deklaruojant neapmokestinamąsias pajamas, reprezentacines išlaidas, rašoma VMI pranešime.
„Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas turtas, kurio nusidėvėjimas priskiriamas leidžiamiems atskaitymams, turi būti naudojamas įmonės pajamoms uždirbti. Bendrovės įsigytų prabangių daiktų ekonominė nauda yra abejotina ir kelia rimtų įtarimų, ar tokiu būdu nebuvo siekta išvengti pelno mokesčio. Be to, logiškai sunku paaiškinti situaciją, kai bendrovė reprezentacinėms sąnaudoms priskiria, pavyzdžiui, išlaidas už prekybos centruose įsigytas tirpias sriubas, makaronus, bulves ir kitas verslo partnerių vaišinimui netinkamas prekes, kurios pagal savo paskirtį skirtos privačių poreikių tenkinimui. Akivaizdu, kad mokesčių administratorius įžvelgia mokesčių slėpimo riziką, - sako projekto vadovas, VMI Atrankos ir paramos auditui departamento direktorius Valdas Buginskis. – Minėta bendrovė suskubo tikslinti klaidingai užpildytas deklaracijas už 2011-2013 m. mokestinius laikotarpius ir sumažino nuostolį beveik 120 tūkst. litų.“
Vykdant projektą „Nuostolinga įmonė“ atliekami ne tik kontrolės, bet ir stebėsenos veiksmai. Mokesčių administratorius, stebėdamas mokesčių mokėtojų duomenų neatitikimus (pavyzdžiui, metai iš metų bendrovių deklaruojamos pajamos mažesnės už išlaidas, sumokėti mokesčiai mažesni nei prašomos grąžintinos sumos, darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nesiekia 1000 litų), mokesčių mokėtojus įspėjo laiškais, kvietė pokalbiui.
„Pasiaiškinti kviečiami vadovai tų nuostolingų įmonių, kurių savininkai nuostolius dengė įnešdami asmenines lėšas, kurios teikė paramą, leido sau dideles reklamos ir reprezentacines išlaidas. Negavus logiškų paaiškinimų ar paaiškėjus, jog savininkams nepakanka deklaruotų pajamų įnašams padengti, pradedamos kontrolės procedūros ar inicijuojami tolimesni veiksmai dėl pajamų šaltinių pagrindimo“, - aiškina Valdas Buginskis pažymėdamas, jog mokesčių administratorius pokalbių metu atidžiai išnagrinėja kiekvieno mokesčio mokėtojo pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes.
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu atlikus stebėsenos ir kontrolės veiksmus, mokesčių mokėtojai už 2009 - 2013 m. mokestinius laikotarpius pateikė patikslintas pelno mokesčio deklaracijas, kuriose sumažino deklaruotą mokestinį nuostolį beveik 10 mln. Lt, pelno mokesčio bazę padidino 1 mln. Lt, papildomai sumokėjo 155 tūkst. Lt pelno mokesčio. Nemaža dalis įmonių nemokėjo pelno mokesčio, kadangi nustatytu pelnu dengė ankstesnių metų nuostolius.
