Kaip sako LRT TELEVIZIJOS žurnalistė Irma Janauskaitė, tai būtų visai naujas mokestis Lietuvoje.
„Tūkstančiai žmonių turi kokią nors draudimo sutarties rūšį, pavyzdžiui, vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimą. Jis yra privalomas – negalima nesidrausti. Taip pat daug kas turi pirkęs būstą už paskolą ir banko reikalavimu irgi turi tą turtą drausti“, – kelias privalomųjų draudimų rūšis vardija I. Janauskaitė ir pabrėžia, kad tokio tipo draudimai taip pat pabrangtų.
Kaip sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas, šį mokestį sumokėti turėtų draudimo bendrovė, o ne asmuo, bet bendrovės su tuo nesutinka.
„Draudimo bendrovės pinigų nespausdina. Tai jeigu draudimo bendrovė turės sumokėti kažkokius mokesčius, ji juos turės iš kažko ir paimti. Šiuo atveju, tiesiogiai ar netiesiogiai, tokiu būdu valstybė vis tiek apmokestins galutinį vartotoją.
Taip pat gali susidaryti ir tokia paradoksali situacija, kai rodomas suprantamas valstybės noras labiau paremti socialiai jautrias grupes, pavyzdžiui, pensininkus, bet tas pats pensininkas turės sumokėti daugiau už savo automobilio privalomąjį draudimą“, – sako Draudikų asociacijos Tarybos pirmininkas Mindaugas Bakas.
Kaip planuojama, mokestis galėtų būti diferencijuotas – privalomiems draudimams, pavyzdžiui, vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimui, būtų taikomas apie 3–4 proc. mokestis, o kitiems draudimams gali būti ir 12, ir 15 procentų.
