Pasak DNB ekspertų, tam įtakos turės lankstus eksportas, neslopstantis vidaus vartojimas ir pozityvūs pokyčiai darbo rinkoje.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 1,6 proc. - lėčiausiai nuo 2010-ųjų. Tiesa, Estijos augimas buvo dar lėtesnis - 1,1 proc., bet Latvijos BVP pernai beveik atitiko išankstines prognozes - augimas siekė 2,7 proc. Vis dėto jau šiemet situacija gali pasikeisti - DNB analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ir Latvijos ekonomika šiemet stiebsis 3 proc., o Estijos - 2,2 proc.
Pasak DNB vyriausiosios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, jei reikėtų praėjusius metus apibendrinti vienu žodžiu, tai būtų "netikrumas".
"Nors šis žodis labiau tinkamas kalbant apie aplinkines rinkas, tačiau netikrumo faktorius veikė Baltijos šalių verslo lūkesčius ir stabdė plėtrą, todėl rezultatai yra prastesni, nei galėjo būti. Juk vidaus vartojimas liko tvarus, o ir eksportuotojai demonstravo lankstumą ir potencialą. Todėl, atmetus ekstremalius scenarijus, šiemet prognozuojame aukštesnį nei ES vidurkis augimą visose Baltijos šalyse", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė J. Rojaka.
Pasak jos, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos eksportas atsispyrė nuo dugno, įvyko persiorientavimas eksporto rinkose, ir šių metų tendencijos yra teigiamos.
"Rusijos embargas šalies verslą pastūmėjo ieškoti alternatyvių rinkų, procesas nevyko žaibiškai, tačiau galima teigti, kad eksporto žemėlapis pasikeitė gana smarkiai. Kai kuriose srityse Rusiją kaip eksporto partnerį jau aplenkė JAV ir Norvegija. Ir nors šie pokyčiai turėjo įtakos Lietuvos užsienio prekybos balansui, kuris pernai, po poros metų pertraukos, vėl buvo deficitinis, nemanau, kad tai ilgalaikė tendencija", - sakė J. Rojaka.
DNB analitikės teigimu, nors Rusijos vaidmuo Lietuvos eksporto struktūroje yra vis mažesnis, kaimynės ūkio stabilizacija teigiamai paveiks Lietuvos eksporto rodiklius, ypač reeksportą. O lietuviškos kilmės prekių eksportą įkvėps tvarus svarbiausių užsienio prekybos partnerių - Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos ir Didžiosios Britanijos - augimas.
Atsižvelgiant į palankius pokyčius darbo rinkoje, DNB analitikai padidino vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Tikimasi, kad vidutinis bruto darbo užmokestis, pagavęs impulsą, šiemet ūgtels 5,5 proc. ir metų pabaigoje priartės prie 800 eurų. Pasak J. Rojakos, Baltijos šalyse nedarbas šiuo metu yra mažiausias visoje euro zonoje, o Lietuvos jaunimo nedarbo lygis - mažiausias Baltijos šalyse. Tai, anot ekonomistės, rodo informacinių technologijų ir paslaugų centrų, kurie įdarbina daugiausia jaunimą, suaktyvėjimą ir, deja, emigracijos poveikį.
Mažėjantis nedarbas ir augantys atlyginimai šiemet skatins namų ūkių vartojimą, o vidaus prekybos rodikliai metų pabaigoje gali pagaliau pasiekti prieškrizinį lygį. Kita vertus, vartojimo ažiotažą slopins laipsniškai augančios kainos: jau dabar maisto produktų ir paslaugų kainų indeksai kyla į viršų, o sumenkus atpigusių energijos išteklių efektui, vidutinė infliacija paspartės iki 1 proc.
"Nepaisant didelio neapibrėžtumo pasaulyje, Lietuvai šiemet susiklosto palankios sąlygos augti. Atėjo laikas pasinaudoti konkurenciniais pranašumais ir skinti pirmuosius vaisius po prisitaikymo prie išorės šokų. Jeigu aplinka nesubjurs, Lietuvos ūkis augs sparčiau, nei buvo planuota iki šiol", - teigė J. Rojaka.
Spartesnę ūkio plėtrą žada ir intensyvesnės investicijos į gamybos priemones. Gerėjanti įmonių finansų būklė, žemos palūkanų normos ir įsibėgėjantis skolinimas prisidės prie investicijų augimo: tikimasi, kad jos šiemet augs apie 9 proc.
