Pagrindinė šių metų problema bus nedarbas, tačiau verslas į ją reaguoja paprastai – kai nebepajėgia išlaikyti darbuotojų, juos atleidžia. Tokiu būdu tai tampa visuomenės ir valdžios problema. „Šiuo atveju verslo problema baigiasi tada, kai jis išvengia griūties atleisdamas darbuotojus ir sugeba toliau lėtai vegetuoti“, - interviu sakė vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, kurio nuomone, verslui ko norės tikėtis iš valdžios būtų naivu, nes tai veikiau yra biudžetininkų ir pensininkų aruodas.
Darius Mockus. „MG Baltic“ nuotr.

Kaip konkrečiai atskirus verslo sektorius paveikė ekonomikos nuosmukis? Kada juose prasidėjo krizė ir kada pasiekė ar dar pasieks dugną?

– Tie verslo sektoriai, kurie sparčiausiai augo, krito greičiausiai ir labiausiai. Tarp sektorių egzistuoja tam tikros sąsajos. Ne paslaptis, kad labiausiai ir greičiausiai sureagavo NT ir statybų rinka, tai yra tos rinkos, kurios sparčiausiai kilo.

Dabar stebime antrąją bangą, kur ryškiausiai matyti mažmeninės prekybos kritimas. Būtinųjų prekių pardavimas krinta kitaip nei nebūtinųjų prekių: natūralu, kad pastarųjų pardavimas mažėja ryškiausiai, nes jis susijęs su NT rinka, pavyzdžiui, automobiliai ir elektros prekės. Pastaruoju metu jau galima stebėti ir maisto produktų, tai yra būtinųjų prekių, rinkos kritimą.

Ekonomikos ciklai koreliuoja vienas su kitu, tačiau egzistuoja ir tam tikras atsilikimas, todėl natūralu, kad vieni sektoriai ir toliau krinta, o kiti jau stabilizuojasi, nes nukrito tiek, kad, matyt, toliau kristi nėra kur.

Spėlioti, ar kritimas kartosis, sudėtinga. Verslo konsultantai mėgina tai daryti, tačiau realiai gali būti ir taip, ir taip.

Kiek 1 proc. kritęs BVP sumažino apyvartas konkrečiuose sektoriuose?

– Jei skaičiuosime pagal koreliaciją, kai su BVP siejamas didesnės pridėtinės vertės (premium) prekių rinkos augimas, koreliacija lygi 2,5–3 procentams. Taigi jei augimas – 1 proc., rinka auga 3 procentais. Kritimo atveju proporcija analogiška.

Šiandien tai patvirtinta ir praktiškai. Pavyzdžiui, drabužių prekyba sumažėjo apie 40 proc., o tai ir yra maždaug 2,5 karto padidėjęs procentinis BVP kritimas.

Apyvarta tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, žiniasklaidoje, pradėjo kristi vėliau nei pramonės gamyba, tačiau ji vis dar krinta. O Pramonės gamyba stabilizavosi ir net augo. Kaip pakomentuotumėte šiuos procesus?

– Žiniasklaida šiuo atveju yra reklamos rinka. Ne paslaptis, kad reklamos sutartys pasirašomos ne savaitei į priekį, dažniausiai jos būna metinės ir negali būti staigiai stabdomos ar nutraukiamos. Todėl natūralu, kad reklamos rinkos ciklas atsilieka nuo realių įvykių ekonomikoje. Kadangi reklamos kritimas pavėluotas, pavėluotas bus ir jos atsigavimas.

Visi rinkos dalyviai turi patikėti, kad jau padidėjo vartojimas ir vėl auga poreikis reklamuoti savo prekes. Pirmuosius krizės požymius rinkos pajuto jau 2008-aisiais, o reklamos rinka – tik 2009-ųjų antrą pusmetį. Taigi dabar belieka laukti, kada ši rinka atsigaus.

Ar galite paaiškinti, kodėl tam tikruose sektoriuose reakciją į krizę (apyvartos mažėjimą) buvo lėtesnė, o kituose atsigavimas bus lėtesnis?

– Teorija ir praktika šiuo atveju skiriasi. Sakoma, kad visos krizės pirmiausia prasideda galvoje, tai yra pakinta vartotojų elgesys. Šiuo atveju klasikinė reakcija į krizę – visas verslas sumažina išlaidas. Jei tai padaroma truputį pavėlavus, netenkama nemažos dalies pelno. Taigi čia labai svarbus reakcijos į pasikeitusią aplinką greitis: gebėjimas per krizę laiku stabdyti plėtrą jaučiant, kad ji nepasiteisins, o verslui kylant – greitai investuoti.

Tiesa, svarbu ir inertiškumas. Dėl specifikos ne visi verslai vienodai inertiški: kai kuriuos galima sustabdyti ir per mėnesį, o kai kuriuos sutartinius įsipareigojimus gali būti sunku sustabdyti ir per pusę metų.

Reakcijos greitis gali palengvinti ir sušvelninti rinkos kritimą, tačiau apskritai išvengti krizės nelabai įmanoma. Visiškai natūralu, kad per krizę praranda visi, tačiau tiesa ir tai, kad galima išlošti iš krizės padarinių.

Kokią įtaką BVP atsigavimas gali daryti atskiriems sektoriams? Kokio BVP atsigavimo reikia, kad jie vėl pradėtų augti?

– Prisiminkime konsultantų vertinimus nuo 2008-ųjų lapkričio. Buvo teigiama, kad Lietuvos BVP 2009 m. kils 4 proc., tačiau per tris mėnesius ši prognozė buvo pamiršta ir 2008 m. liepą paskelbta, kad 2009 m. BVP kris net 18 procentų. Taigi, prognozės ir vertinimai – nepalankus dalykas, nes iš didelio optimizmo dažnai virsta nepamatuotu pesimizmu.

Aš pats labiau linkęs vertinti apčiuopiamus psichologinius kriterijus. Dugnas arba kritimo sustabdymas reiškia, kad jau galima numatyti, koks bus realus pardavimas. Psichologiškai tai geras jausmas, nes galima žinoti, kad jis nebus toks didelis, kaip reikėtų ar norėtųsi, tačiau aišku, kiek bus pajamų. Tai, kiek pavyks uždirbti tinkamai skirstant išlaidas ar greičiau atsigaunant rinkai, bus premija.

Versle labai svarbu jausti rinką ir realų vartotojų gebėjimą sumokėti už tam tikras paslaugas arba prekes. Kai šis jausmas vėl susistyguoja, tampa paprasčiau. Dabar verslą kamuoja nežinia, koks bus nuosmukis – 20 ar 30 procentų. Kai laisvasis kritimas baigiasi ir prasideda kad ir nedidelis augimas, jau galima kontroliuoti ir planuoti savo išlaidas ir pirkimą. Esant tokiems variantams, verslui labai didelis išbandymas yra nuspręsti, kuriuo scenarijumi tikėti.

Žinoma, tokiu atveju paprasčiausia sustoti ir nieko nedaryti, o tai, manau, šiuo metu Lietuvoje ir vyksta. Daugelyje sektorių investicijos suspenduotos, tai lemia ekonomikos šalimą, kuris greitai paveiks ir vartotojus: turėtų prastėti tam tikros paslaugos. Be to, kai bus išvalyti sandėliai ir prasidės nauji pirkimai, prekių kaina vėl kils ir turėsime infliacinį fondą.

Tikimasi, kad rudenį prasidės stabilus, nors ir lėtas, ekonomikos atsigavimas. Kokie veiksniai turės lemiamą įtaką atsigavimui ir ilgalaikiam augimui?

– Norėčiau tikėti, kad pirmieji ženklai pasirodys dar anksčiau. Tai labai priklausys nuo didžiųjų, o ne nuo mūsų rinkų atsigavimo. Apskritai, jei atsiras galimybių, manau, verslas jomis greitai pasinaudos.

Baisiausia padėtis buvo tada, kai viskas pradėjo beatodairiškai kristi, verslas puolė į desperaciją, ūkį apėmė sąstingis, išsigandę bankai reikalavo kreditų. Norėčiau tikėti, kad mes jau praėjome pirmąjį ketvirtį, kuris, manyčiau, buvo labai sunkus. O dabar tikiuosi, kad su pavasariu turėtų pasirodyti pirmieji geri ženklai.

Kaip manote, kokie valdžios sprendimai padidintų ilgalaikes ekonomikos augimo galimybes?

– Kaip verslininkas iš valdžios mažai tikiuosi, todėl nekeliu jiems didelių reikalavimų. Pagrindinė problema bus nedarbas, o verslas reaguoja paprastai: kai organizacijos nepajėgios generuoti pajamų ir išlaikyti asmenų, jos tiesiog atleidžia darbuotojus. Tai tampa visuomenės problema. Jei dabar nedarbas siekia 14 ar 16 proc., tokia padėtis kelia įtampą ir tampa jau nebe verslo, o valdžios problema. Šiuo atveju verslo problema baigiasi tada, kai jis išvengia griūties atleisdamas darbuotojus ir sugeba toliau lėtai vegetuoti.

Verslui tikėtis lėšų iš valdžios naivu, daugiausia iš valdžios tikisi biudžetininkai ir pensininkai. Iš Europos Sąjungos ateinančios lėšos galėtų pagelbėti, tačiau aš asmeniškai nelabai jaučiu didelio pagerėjimo, todėl nieko ir nesitikiu. Būdamas neutralus valdžios atžvilgiu manau, kad verslas turi pats rasti reikiamų sprendimų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (1)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (62)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (594)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Eurostatas: Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį – vidutiniškas (6)

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį prilygo visos Europos...

Nedarbas Didžiojoje Britanijoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1975 m.

Nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje antrąjį šių metų ketvirtį krito nuo 4,5 proc. iki 4,4...

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (73)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (62)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (10)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (1)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (3)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (121)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (1)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (2)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (203)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...