Vien idėjos ir iniciatyvos Lietuvoje plėtoti verslui nepakanka, sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa, o Darbo ir socialinių tyrimų vadovas Boguslavas Gruževskis siūlo susimąstyti, kokią vietą verslas užima visos valstybės organizme ir ar sąlygų jam gerinimas prisideda prie socialinių ir ekonominių problemų sprendimo. Apie tai buvo diskutuojama per Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimą Visuomenės harmonizavimo parke.
Boguslavas Gruževskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Mano pozicija dėl Lietuvos verslo yra susirūpinimas, nes aš matau, kad kuriama sistema, sąlygos tobulinimui, dedamos pastangos, kad verslui būtų geriau, mes žiūrime ekonomikos augimo, teigiamų pokyčių iš verslo kaip rezultato, ir kartu, būdamas atsakingas už socialinę sferą, aš matau depopuliaciją, aukščiausią Europos Sąjungoje emigracijos intensyvumą, aš matau, kaip pasekmę, sparčiausią senėjimo procesą, aukščiausią ES nepasitenkinimą savo darbo vieta, žemiausia lojalumą savo darbovietei. Aš tada ir klausiu: viskas lyg ir gerai, jauni žmonės nori būti verslininkais, bet kam? Kam visos pastangos ir sąlygos tarnauja? Verslas, verslumas savaime gi neturi vertės, tai kaip, atleiskite, vanduo, jis naudingas tada, kada mes geriame, troškuliui numalšinti. Taip pat ir verslas, jo vertė atsiranda tuomet, kai jis gamina produkciją, veikia gyvenimo sąlygas, didina vartojimo kokybę“, - dėsto B. Gruževskis.

Pasak mokslininko, šiuo metu jis pastebi pokyčius sistemoje, kurios ekonominį pagrindą sudaro verslas, tačiau tie pokyčiai sociologo netenkina.

„Jeigu sakoma, kad galima daryti verslą, galima uždirbti, vienas kalba apie milijonus, kitas apie milijardus, aš džiaugiuosi jūsų pasiekimais, bet kaip gi sistema? Ar tai yra gerai, ar yra gerai kaip yra? Ar kažkokią vertę dar turi sistema, kurioje tas efektyvus kūnas gimsta? Aš bijau, kad toks efektyvus verslas, susidaro įspūdis, jog gali būti panašus į vėžinę ląstelę. Vėžinė ląstelė yra labai efektyvi, tobulesnė negu visos kitos, ji savo tobulumą naudoja savo raidai, ji išsiplečia, slopina kitas funkcijas ir visas organizmas žūsta“, - svarsto B. Gruževskis ir siūlo susimąstyti.

Apie verslo įtaką visuomenei kalbėjo ir N. Pačėsa: jis sako, jog net ir verslas, kuriantis pridėtinę vertę visuomenei, ne visuomet gali sėkmingai veikti.

„Su idėja ir iniciatyva toli nenuvažiuosi, tikrai tas profesionalumas ateina tiek per švietimo sistemą, tiek aukštojoje mokykloje, - sako N. Pačėsa. - Profesionalumo mes turbūt visi, kur benueitume, kokias paslaugas bevartotume, kokius produktus bepirktume, mes pasigendame.“

Pasak jo, ir šiuo metu Lietuvos versle galima įžvelgti ryškius skirtumus profesionalumo srityje įvairiose atliekamose veiklose.

„Tarkime, paimkime šitą renginį, tai yra fantastiškas renginys, idėja – superinė. Iniciatyva irgi žvėriška – imtis tokios drąsos padaryto tokį renginį, tai yra super, - gyrė ISM vadovas. - „Tačiau pažiūrėkime, kiek žmonių už lango, pažiūrėkime, kaip vyksta kiti (renginiai – DELFI), pažiūrėkime, kiek mes atsiliekame nuo grafiko. Tai vėlgi, ten kur mes turime paimti ir padaryti gerai renginį, mes to negalime padaryti. Šia prasme reikia daugiau (patirties - DELFI), lygiai taip pat reikia daugiau žinių, kaip tokius dalykus padaryti gerai ir tai ateina su laiku, kada mes tai išmoksime tai daryti, suklestės ir mūsų verslai.“

Diskusijos metu į salę netilpo visi norėjusieji diskusijos klausytis, be to, renginys prieš pat jo pradžią buvo perkeltas į kitą auditoriją bei šiek tiek vėlavo.

Verslui sąlygos gerėja, tačiau nepakankamai

Nerijus Pačėsa
Nerijus Pačėsa
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Ko trūksta, kodėl, mes neturime (daugiau – DELFI) įdomių ir gerų verslų? Kas trukdo - buvo viena mintis, kad trukdo sąlygos, kad steigti įmonę ir pradėti verslą, nors tos sąlygos gerėja, visgi nėra tokios kaip JAV ar Jungtinėje Karalystėje“, - po diskusijos „Lietuvių verslumas - kodėl šiandien esame tokie?“ sakė N. Pačėsa.

Jis taip pat teigė, jog nors pastebima, kad Lietuvos gyventojai norėtų pradėti verslą, tačiau sako neturintys planų to daryti artimiausiu metu, o tai lemia ir drąsos stoka bei klaidos baimė.

„Ar katalikybė mums trukdo, ar sovietmečio sistema mums davė tokį auklėjimą, kad mes turime žinoti visus teisingus atsakymus ir nesuklysti, bet, matyt, tai irgi šiek tiek stabdo žmones nuo noro rizikuoti ir imtis drąsių idėjų, - mano N. Pačėsa. - Be to, labai trūksta profesionalumo, t.y. sugebėjimo idėjas įgyvendinti, nes įgyvendinimas reikalauja žinių, aukštos disciplinos, atliekant darbus iki galo ir mokant juos valdyti, kontroliuoti, pasiekti rezultatą, jį vertinti ir taip toliau.“

Pasak jo, labai dažnai per daug tikimasi gauti iš idėjos, tačiau per mažai dėmesio skiriama kitiems verslo sėkmės faktoriams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kruopių miestelyje rastas sidabrinių litų lobis (11)

Akmenės rajone darbininkai aptiko lobį – iš žemės iškasė apie pusšimtį tarpukario litų...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (150)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

S. Skvernelis: padidinti alkoholio akcizai pasiteisino (362)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog šiemet drastiškai padidinti alkoholio akcizai pasiteisino -...

Fipronilo skandalas Olandijos paukštininkystės sektoriui kainavo mažiausiai 33 mln. eurų (7)

Europą apėmęs fipronilu užkrėstų kiaušinių skandalas Nyderlandų paukštininkystės sektoriui...

Siekiama sugrąžinti senąjį Nidos švyturio žibintą (9)

Beveik prieš metus užgesinus senąjį švytuoklinį Nidos švyturio žibintą, jo šviesos pasiilgę...

Top naujienos

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (93)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (150)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (254)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Kruopių miestelyje rastas sidabrinių litų lobis (11)

Akmenės rajone darbininkai aptiko lobį – iš žemės iškasė apie pusšimtį tarpukario litų...

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (415)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Pilvo pūtimas – ne tik prastos mitybos išdavikas: kokias ligas išduoda dujų kaupimasis

Skausmingas pilvo raižymas, spaudimas ir vis išeinančios dujos – nemalonūs pojūčiai, kurių...

Pietų pertrauka armėniškame restorane: užteko ir trijų šašlykų (3)

Vieni iš smagiausių pietų pertraukos atradimų būna tada, kai prieš vykdama nieko pernelyg daug...

Didžiausias išduotų paskolų būstui augimas – jau nebe sostinėje (7)

Keletą pastarųjų metų Vilniuje stebėtas būsto finansavimo rinkos aktyvumas išplito ir į kitus...

Nyderlanduose užkirstas kelias potencialiam teroristiniam išpuoliui atnaujinta 10.39 (130)

Nyderlanduose vienas ispanas buvo sulaikytas netoli roko koncerto vietos vairuojantis dujų balionų...

Ar žinote, kodėl rentgeno spinduliai dar vadinami X spinduliais? (5)

XIX a. pabaigoje vokietis Wilhelmas Conradas Rontgenas atrado naują elektromagnetinių spindulių...