Lietuvos verslo konfederacijos organizuotoje konferencijoje „Euras ir 2014 m. biudžetas“ pranešimą skaitęs Baltijos šalyse dirbantis suomis P. Puolakka su naujienu portalu DELFI kalbėjosi apie Estijos ir Suomijos patirtį įsivedant eurą bei trikdžius.
- Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrė Estija ir Suomija, planuodamos įsivesti eurą?
- Nemanau, kad Estija turėjo iššūkių. Estijos ekonomika buvo labai geros formos. Mastrichto kriterijų atitikimas nebuvo problematiškas. Estija buvo ta šalis, kurios norėjo euro zona, o ne Estijai reikėjo euro.
Tačiau buvo jaučiamas didelis pasipriešinimas iš visuomenės. Estijos krona buvo suprantama, kaip nepriklausomybės simbolis. Manau, tai ir buvo didžiausias iššūkis. Tačiau tai buvo informacinės sklaidos klausimas. Žinoma, buvo ir politinių debatų, bet jie kyla visuomet.
Kalbant apie Suomiją, manau, kad visuomenės pasipriešinimas buvo dar didesnis prieš eurą. Suomijoje mes net neturėjome referendumo šiuo klausimu. Įsivesti eurą nusprendė parlamentas. Manau, kad jei būtume turėję referendumą, eurui būtų nepritarta.
- Suomiai visada viskam priešinasi, todėl ne taip lengva būtų paaiškinti. Estijoje, manau, didesnė problema buvo informacijos sklaidos trūkumas. Žmonėms nebuvo suteikta pakankamai informacijos, todėl jie bijojo greito kainų augimo. Taip pat prie to prisidėjo baimė prarasti dalį identiteto.
- Kaip manote, ar Lietuva to paties neišvengs?
- Nežinau, bet kuo šalyje yra geresnė ekonominė situacija, tuo lengviau žengti šį žingsnį. Dabar Lietuvos situacija yra pakankamai gera, todėl, nemanau, kad bus didelių problemų.
- Ar gali būti taip, kad vis dėlto Lietuva neįsives euro?
- Jei taip nutiktų, būčiau labai nustebęs. Žinoma, visko gali būti, bet, manau, tai nutiktų nebent dėl didžiulio šoko euro zonoje. Turėtų nutikti kažkas labai fundamentalaus, pavyzdžiui, kurios nors euro zonos šalies griūtis.
- Mažinti išlaidas, kai tai daryti reikia taupant, yra sunkiau, tačiau daug geresnė situacija, kai esant ekonomikos augimui didėja mokesčių surinkimas. Kaip teigė jūsų finansų ministras, PVM surinkimas kol kas mažokas, bet galima tikėtis jo augimo dėl ekonomikos augimo.
- Kalbant apie finansinius Pietų Europos šalių sunkumus, ar dabar palankus metas jungtis prie euro zonos?
- Pačioje euro zonoje krizės nėra. Tiesiog turime atskiras šalis, kaip Graikija, Ispanija, Kipras, kurios turi problemų. Tai atskirų šalių krizės. Jie su šia problema susidūrė, nes nesilaikė bendrai sutartų taisyklių, bet, manau, kad ateityje stipresnė Europos centrinio banko priežiūra situaciją pakeis.
- Ar prisijungę prie euro zonos lietuviai taip pat mokės už kitų valstybių fiskalinės drausmės nesilaikymą?
- Visų pirma, tai nėra vienpusė pagalba. Žinoma, suomiai dabar piktinasi, kad keletas milijardų buvo paskolinti Graikijai, tačiau iš tiesų už šitas paskolas yra mokamos palūkanos. Jei neklystu, nuo 2010 m. uždirbta 200 mln. eurų palūkanų.
Be to, kas gali garantuoti, kad vieną dieną jums nereikės tokios pačios pagalbos. Taigi, reikia kažką duoti, kad galėtum gauti. Suomiai visą laiką piktinosi, kodėl turi mokėti už tuos, kurie buvo nedrausmingi. Bet manau, kad penkerių metų bėgyje ši situacija gali apsiversti.
