“Pirmiausia norėčiau paminėti, kad tai liečia euro zonos šalis. Lietuvos tai praktiškai kol kas neliečia. Mums tų instrumentų dar nereikia, na o tai, turbūt, įvertinčiau kaip pirmą žingsnį, nes tai dar tik poreikis išsakytas, kad reikia tai daryti. Džiaugiuosi, kad euro zonos šalys sugebėjo susitarti, kad būtų ne tik bankinė priežiūra, bet ir atskaitomybė, nes bus pasirašomi memorandumai - panašiai kaip Valiutos fondu, kur ir bankai, ir valstybės turės įsipareigoti atlikti namų darbus“, - žurnalistams sakė D. Grybauskaitė prieš EVT susitikimą penktadienį.
Susitarimus dėl bankų priežiūros valstybės vadovė pavadino pasiektu balansu tarp atsakomybės ir kontrolės.
„Be supratimo memorandumo šalys narės ir bankai Europos Sąjungoje nebus išgelbėti“, - sakė D. Grybauskaitė.
Europos Tarybos vadovas Herman Van Rompuy sakė, kad priimtų sprendimų tikslas yra iki šių metų pabaigos sukurti priežiūros mechanizmą, į kurį būtų įtrauktas Europos Centrinis bankas, ir išardyti užburtą ratą tarp bankų ir suverenių Vyriausybių.
Jis taip pat pridūrė, kad šalys, kurios laikysis ES biudžeto politikos, galėtų būti prieinama pagalba iš Europos finansinio stabilumo fondo, ir taikomos Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės.
Iki šiol Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o politikos sąjungininkėmis atrodžiusios Ispanija ir Italija, per šią Europos Vadovų Tarybą pateikė didžiosios politikos naujokui nemalonią staigmeną – sustabdydamos sprendimus dėl jo pasiūlyto augimo pakto. Prieš pritariant augimo paktui, jos reikalauja skubių veiksmų, kad sumažėtų jų skolinimosi išlaidos.
