„Europoje yra sudėtinga ekonominė situacija, kuri nepagerėjo nuo 2007 metų, kai prasidėjo globali finansų krizė, dabar susiduriame dar ir su didžiule valstybinės skolos krize įvairiose šalyse ir tai, kad rinkos sudėtingai skolina kai kurioms šalims. Taigi praktiškai galima kalbėti apie riziką, kad Europa susidurs su antra sunkmečio banga“, - sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė žurnalistams ketvirtadienį prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai Briuselyje.
Valstybės vadovė Lietuva dabar yra daug geriau pasirengusi atremti galimus sunkumus nei prieš tai.
„Aš tikiuosi, kad Lietuva yra saugesnė, būtent todėl, kad mūsų deficitas, tai yra išlaidavimo lygmuo palyginti su tuo ką uždirbame yra ženkliai mažesnis. Mes sutiksime sunkmetį geriau pasirengę, labiau sustygavę savo išlaidas, ir racionaliau tai darydami“, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pasveikino Seimą ratifikavus ES Fiskalinės drausmės sutartį, ir pasiuntė žinią besirengiantiems rinkimams, kad nepamatuotai išlaidauti jie negalės.
„Tai irgi yra labai rimti rėmai visoms ateinančioms politinėms jėgoms, kad viršyti 3 proc. deficito negalima. Tai yra labai geras saugiklis, didžiulis įpareigojimas kiekvienai politinei jėgai, naujai bet kuriai Vyriausybei Lietuvoje, kad piktnaudžiauti pažadais ir savivaliauti fiskalinėje politikoje tikrai nebus galima. Tai iš karto noriu pasakyti taip pat tiems, kurie dabar rinkimų maratono kelyje, kad vien tik šitas susitarimas uždeda tam tikrus rėmus pažadams, kad jie nebūtų nepamatuoti“, - teigė D. Grybauskaitė.
Greitų sprendimų nebus
Į Europos Vadovų susitikimą atvykusi Lietuvos prezidentė nežadėjo greitų situaciją kardinaliai keičiančių sprendimų.
„Sprendimų mechanizmai priimami sudėtingai, nes tai yra savarankiškų suverenių valstybių sąjunga, tai nėra federacija arba vienas centrinis bankas, kuris gali priimti sprendimus. Rinkos norėtų, kad Vokietija taptų ta valstybe, kuri mokėtų už visus kitus ir prisiimtų įsipareigojimus už visus kitus, o kitos šalys galėtų lengvai ir pigiai skolintis be jokių įsipareigojimų. To tikrai nebus ir todėl pokalbiai bus sunkūs“, - sakė D. Grybauskaitė.
Grybauskaitė – už gilesnę integraciją
Prezidentė pažymi gilesnės Europos integracijos svarbą ilgalaikėje perspektyvoje. „Europa praktiškai stovi tokiame taške, kurį pavadinčiau identiteto krize. Europa turi apsispręsti, ar ji toliau integruosis, ar gilins integracijos kokybę tiek ekonominę, tiek finansinę, tiek politinę, ar rizikuosime euro zonos žlugimu, o, galbūt, ir tolesnėmis komplikacijomis pačiai ES“, - sakė D. Grybauskaitė.
Apie integracijos svarbą kalbanti Prezidentė neskubėjo žarstytis pažadais, kad Lietuva prisijungs prie tokių konkrečių to priemonių, kaip bankų sąjunga.
„Sakyti, ar aš – už, ar - prieš yra ankstyva. (...) Nežinau, ką norime apgauti - save ar rinkas, bet tiek žaisti ilgai negalėsime ir turime rimtai kalbėti, ar integruojame bankinę sistemą ir darome bendrą priežiūrą, ar ne. Tam nėra pasirengę visos šalys, todėl tai užtruks“, - salė D. Grybauskaitė.
Kalbėdama apie euro obligacijas, D. Grybauskaitė stojo Vokietijos pusėn.
„Jeigu kalbame apie tai, kad viena valstybė garantuotų už visas kitas, besiskolinančias, savo visa ekonomika ir savo žmonių gerbūviu, manau, kad to tikrai neturėtų būti“, - sakė D. Grybauskaitė.
Augimo paktas – neypatingas
Prezidentė nesureikšmino, Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o pasiūlyto augimo pakto, kurio apimtis neviršija vieno procento ES Bendrojo vidaus produkto.
„Augimo paktas tai yra suma tam tikrų priemonių, kurias reikės vykdyti visoms šalims tame tarpe ir Lietuvai, bet tos priemonės nėra kažkuo ypatingos, naujos. Jos būtinos kaip priedas prie fiskalinės drausmės. Tie procesai turi eiti kartu“, - pažymėdama tų priemonių svarbą kuriant darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą teigė Prezidentė.
Savo pasiūlymuose Prancūzijos vadovas mini tris galimus finansavimo šaltinius: 55 mlrd. eurų jis siūlo nukreipti iš nepanaudotų ES struktūrinių fondų, 60 mlrd. eurų pritrauktų Europos investicinis bankas, o 4,5 mlrd. eurų būtų gauti per „projektų obligacijas“, skirtas stambiems privatiems projektams finansuoti.
F. Hollande‘as teigia sieksiąs, kad „projektų obligacijų idėja“ būtų įgyvendinta iki vasaros pabaigos.Ilgalaikėje perspektyvoje jos apimtys galėtų siekti 10 mlrd. eurų, ir jos „paspartintų investicijas į nano- ir biotechnologijas, naująsias medžiagas ir pan.“.
Prancūzijos prezidento pateikti pasiūlymai netruko sulaukti kandžių pastabų. Kaip remdamasis neįvardintai Briuselio diplomatais konstatuoja britų tinklalapis „The Telegraph“ iš tų 120 mlrd. eurų vertės pasiūlymų, tik maždaug 10 mlrd. yra iš tikrųjų nauji. Sukurtas planas, kuris būtų pasmerktas lengvai pergalei viršūnių susitikime,.
Neaiškumų sukėlė ir F. Hollande‘o skaičiavimai dėl pajamų Europos investicijų banko. Prancūzijos prezidentas savo pasiūlymą išreiškė taip: 10 mlrd. eurų Europos investiciniame banke grynais turėtų suteikti ES 60 mlrd. eurų svertus privačioms investicijoms į tarptautines rinkas infrastruktūros projektams finansuoti.
