"Esminiai dalykai yra aptarti. Daugelis valstybių turbūt tam pritars. Be abejo, Jungtinė Karalystė, gal dar kas nors turės daugiau techninio charakterio pastabų. Kaip ir mes, Lietuva, prisijungsime ne prie visų sutarties pozicijų - prie kai kurių prisijungsime, kai tapsime euro zonos nariais. Pavyzdžiui, partnerystės programos ar dar kokie nors elementai, kurie reikalauja labai daug ataskaitų, biurokratinės priežiūros. Išties mes neskubėsime su tuo. O esminiai dalykai, tai fiskalinė drausmė, atsakomybė - šitai mums tinka. Mes šių visų principų laikomės ir dabar", - Lietuvos radijui iš Briuselio sakė D.Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė pirmadienį Briuselyje dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame turėtų būti pritarta Europos finansinės drausmės sutarčiai. Taip pat svarstomos priemonės Europos ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti.
Belgijos sostinėje į neformalią Europos Vadovų Tarybą susirinkę ES valstybių lyderiai pritarė parengtai Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutarčiai, kuri įpareigos euro zonos nares laikytis griežtos fiskalinės drausmės ir vykdyti atsakingą valstybės ekonominę politiką. Prie naujos sutarties ketina prisijungti visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.
D. Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuva prisijungs prie šios sutarties, nes tai naudinga šalies ekonomikai ir padės išvengti finansinio populizmo bei neatsakingos ekonominės politikos. Tokią Lietuvos poziciją patvirtino Vyriausybė bei Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai, skelbiama Prezidentūros pranešime.
„Lietuva jau vykdo griežtos finansinės drausmės priemones. Prisijungdami prie sutarties mes tai dar kartą užtvirtinsime ir kartu užkirsime kelią neatsakingiems sprendimams ir finansiniam populizmui. Kad ir kokia politinė jėga būtų valdžioje, ji su valstybės finansais privalės elgtis atsakingai", - teigia šalies vadovė.
Sutartis įpareigoja, jog valstybės biudžetas privalo būti subalansuotas arba perteklinis. Metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 procento nominaliojo bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). Per metus nuo sutarties įsigaliojimo prie jos prisijungusios šalys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose, pageidautina konstituciniu lygmeniu.
Kai kurias finansinės drausmės sutarties technines nuostatas Lietuva įgyvendins tik įsivedusi eurą ir tapusi visateise Ekonominės ir pinigų sąjungos nare.
Prezidentės teigimu, įgyvendinusios sutarties nuostatas, Europos šalys išvengs nemokumo problemų ateityje. Pasak Lietuvos vadovės, tai rimtas signalas tarptautinėms finansų rinkoms, kad Europos Sąjunga imasi būtinų priemonių stabilumui užtikrinti. Finansinių sunkumų užkluptos euro zonos narės galės lengviau pasiskolinti rinkose.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad vien tik taupymo ir griežtos fiskalinės drausmės nepakanka krizei įveikti, todėl Europos Vadovų Taryboje aptartos ir priemonės ekonominiam augimui paskatinti. ES valstybių ir vyriausybių vadovai prioritetinėmis sritimis įvardijo verslo aplinkos gerinimą, finansinę paramą smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, vieningą rinką, įskaitant ES vidaus energetikos rinkai sukurti būtinas jungtis, ir užimtumo, ypač jaunimo, skatinimą.ES šalys narės įsipareigojo savo nacionalinių reformų programų rėmuose parengti kovos su nedarbu veiksmų planą.
Europos Sąjungos (ES) fiskalinį paktą dviejų šalių užsienio reikalų ministrai jau išvadino laiko švaistymu ir žalinga sutartimi. Suomijos diplomatijos vadovas Erkki Tuomioja, duodamas interviu dienraščiui "Financial Times", pareiškė, kad šį susitarimą laiko "geriausiu atveju būtinu, o blogiausiu atveju - žalingu". Tuo tarpu Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kalbėdamasis su Vokietijos savaitraščiu "Der Speigel", planuojama ES susitarimą vadino tuščiu laiko švaistymu.
Keli kiti pareigūnai Briuselyje ir kitur įsitikinę, jog Europa neturėtų švaistyti laiko, derindama savo fiskalines taisykles tuo metu, kai skolų krizė grasina visą žemyną nugramzdinti į recesiją.
Europos Komisija, kuri jaučiasi esanti atribota nuo derybų dėl šios sutarties, žvelgia į ją be didesnio entuziazmo, o aukšti Europos Parlamento pareigūnai taip pat sako turintys rimtų abejonių.
Tuo tarpu profsąjungos įsitikinusios, kad šis fiskalinis paktas sukels labai aiškių padarinių ir vasario 29-ąją planuoja surengti "Europos veiksmo dieną", siekiant atkreipti dėmesį, kad naujosios taisyklės "oficialiai įtvirtins griežtą taupymą".
Pagal pirminį projektą, planuojama, kad sutartis įsigaliotų 2013 metų sausio 1-ąją.