Merginų išlaisvinimui pritarė daug garsių pasaulio menininkų, tokių kaip Eltonas Johnas, Madonna ar Paulas McCartney. G. Depardieu, be abejo, ne. Užtat tapo Mordovijos pasiuntiniu FIFA, Rusijai rengiantis organizuoti 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą, kurio rungtynės vyks ir Saranske. Beje, atrodo, kad žvaigždė Mordovijos sostinėje nuolat gyventi neketina. Nuobodu.
Kai vasarį prancūzų aktorius pareiškė atsisakąs Prancūzijos pilietybės ir pasirenkąs Rusiją, daug kas tai palaikė nevykusiu pokštu. Tačiau vėliau buvo Rusijos demokratijos, carų, įskaitant ir Ivaną Rūstųjį, pagyros, vizitas pas Čečėnijos prezidentą Ramzaną Kadyrovą (be abejo, su abipusėmis liaupsėmis ir plačiai skleista žinia apie „ypatingus“ Čečėnijos diktatoriaus bei prancūzų aktoriaus santykius), aktoriui dovanotas penkių kambarių butas sostinės Grozno centre. Dar – informacija, kad G. Depardieu filmuojasi Čečėnijoje sukamame trileryje „Biriuza“. Per XXXV Maskvos kino festivalio uždarymo spaudos konferenciją G. Depardieu net pareiškė, kad prancūzai jį išdavė ir dabar jis esąs „beveik rusas“. Taigi, viskas rimta.
Arba viskas paprasčiau. Aktorius šių metų pradžioje nutarė palikti tėvynę, kai Prancūzijos prezidentas François Hollande’as nutarė apmokestinti daugiau nei 1 mln. eurų siekiančias pajamas 75 proc. mokesčiu. Išvykdamas G. Depardieu pareiškė, esą išvažiuoja atidavęs 85 proc. 2012 m. uždirbtų pajamų. Jis ne vienas toks – turtingiausias Prancūzijos žmogus, dešimtą vietą žurnalo „Forbes“ turtingiausių planetos žmonių sąraše užimantis Bernard’as Arnault pernai paprašė Belgijos pilietybės. Informacinių technologijų giganto „Dassault Systèmes“ bosas milijonierius Bernard’as Charlès kovą skundėsi britų dienraščio „Daily Mail“ žurnalistui, kad Prancūzijoje gyventi vis sunkiau. Taigi nieko asmeniško – turtingi prancūzai ėmė svarstyti apie išvykimą dėl labai pragmatiškų priežasčių.
G. Depardieu pavyzdys rodo tam tikrą tendenciją – tarptautinės garsenybės vis dažniau pasiduoda diktatorių siūlomoms vilionėms. Praeityje garsus prancūzų aktorius Alainas Delonas 2009-aisiais dalyvavo vakarienėje, kurią surengė Uzbekistano diktatoriaus Islamo Karimovo viena dukterų Lola. Holivudo žvaigždė Stevenas Seagalas neseniai tarpininkavo rengiant keturių JAV Kongreso narių delegacijos vizitą į Maskvą. Politikai aplankė Federalinės saugumo tarnybos (sovietinės KGB funkcijų paveldėtojos) būstinę, viename valstybinių Rusijos televizijos kanalų pakartojo S. Seagalo samprotavimus, esą „Pussy Riot“ nares užjausti sunku. Su keliais Rusijos Dūmos politikais pasikalbėjo apie tai, kaip neseniai sprogimus per Bostono maratoną surengę čečėnų broliai Karnajevai tapo islamo radikalais. Beje, po šio teroro akto čečėnų lyderis tremtyje Achmedas Zakajevas britų žurnalistams sakė, kad naudodamasis sprogimais Bostone Kremlius sieks Vakarų palaikymo savo vykdomai politikai dviejų karų nualintoje Čečėnijoje. Prezidento Vladimiro Putino režimas nemažai investavo, kad šią Kaukazo respubliką aplankytų ne tik G. Depardieu, bet ir Jeanas-Claude’as Van Damme’as bei Hilary Swank.
Pas tironus vykstama už solidžius honorarus. Vakarų spauda liepos pradžioje gyvai aptarė Holivudo aktorės ir dainininkės Jennifer Lopez pasirodymą Turkmėnistano prezidento Gurbanguly Berdimuhamedowo gimtadienyje, už kurį sumokėjo didžiausia Kinijos naftos bendrovė „China National Petroleum Corporation“ – ji už šį padainavimą suplojo 1,5 mln. JAV dolerių honorarą. Tiesa, „Happy Birthday To You“ Turkmėnistano diktatoriui žvaigždė atliko kaip prizą. Tarptautinė spauda ta proga ironizavo, kad nors oficialus Pekinas tvirtina paskelbęs bekompromisę kovą su korupcija, kinų naftos gigantas tikrai nebus nubaustas ir pasieks savo tikslą, jei „atvežęs“ į Ašchabadą J. Lopez gaus priėjimą prie gausių Turkmėnistano gamtinių dujų išteklių. Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, šios Azijos respublikos vyriausybė yra viena uždariausių ir žiauriausių pasaulyje.
Įsibėgėjant globalizacijai, kurios pagrindinis variklis yra ne ideologijų kova kaip XX a., o ekonominė ekspansija, menininkų ir kitų žvaigždžių parsidavimas už solidžius honorarus vis mažiau stebina. Visi gauna tai, ko nori: autoritarai – tam tikrą savo buvimo ir veiklos įteisinimą, žvaigždės – greitus ir didelius pinigus, nors neabejotinai supranta, kad tampa trintukais, kurie vis labiau naikina ribą tarp gėrio ir blogio. Beje, jei paanalizuotume procesus, susijusius su tokiomis geopolitiškai jautriomis temomis kaip Lietuvos energetinis nepriklausomumas, rastume ne vieną menininką, bendradarbiavusį su tais ar remtą tų, kurie nepritarė strateginiams projektams energetikos sektoriuje. Taigi, kai kurie mūsų dainininkai artėja prie G. Depardieu standartų.
