Tačiau vyras nusprendė nepasiduoti – padavė Lietuvos valstybę į teismą, laimėjo bylą, todėl dabar tokios sėkmingos baigties gali tikėtis dauguma panašioje situacijoje atsidūrusių keliautojų.
Teismas nusprendė, kad dėl bendrovės bankroto jis pareiškėjas patyrė 594,02 Eur turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti.
Bendrovė „Fresh travel“ bankrutavo dar 2014 metais. Jai tapus nemokia, daugelis turistų užstrigo populiariuose Egipto kurortuose, patirdami daugybę nemalonumų. Nespėjusieji išskristi sulaukė itin mažų kompensacijų, tarp tokių turistų atsidūrė ir lietuvis, kurio 30,98 euro kompensacijos suma netenkino.
„Teismas išaiškinimą davė ne konkrečiai „Fresh travel“ bankrotui, o apskritai kalbėjo apie tai, kad asmeniui turi būti kompensuota. Pirmos instancijos teisme mes tą ir įrodinėjome, rėmėmės Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktika.
Tačiau pirmos instancijos teismas tokį mūsų reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad tokia kompensacija yra normali, atitinkanti praktiką, kadangi tokia buvo draudimo suma, o iš tos draudimo sumos buvo kompensuota visiems keleiviams, kurių kelionė neįvyko“, – komentavo „Teisininkų biuras“ teisininkė Rita Vestertė.
Ji paaiškino, kad Lietuvos teisės aktai iki šiol numatė, kad yra tam tikra draudimo suma, kuri priklauso nuo veiklos apyvartos.
Šia draudimo suma draudžiasi kelionių organizatoriai, ir jeigu jie bankrutuoja, klientui yra grąžinama tik tai, kas buvo dengiama draudimu, tačiau procentaliai tai labai maža dalis.
„Pirmos instancijos teisme nepavyko, nes teismas rėmėsi Turizmo įstatymu, kuriame yra parašyta, kad 7 proc. nuo veiklos apyvartos turi būti draudžiama veikla. Teismas pasakė, kad veikla buvo apdrausta tinkamai. Jis visiškai nesigilino į ES teisingumo teismo praktiką, tiesiog tik tais duomenimis, kuriuos turime Lietuvoje“, – sakė ji.
Patirtą žalą turi atlyginti valstybė
Nepavykus laimėti pirmos instancijos – Vilniaus apygardos administracinis teisme, kur buvo nustatyta, kad kompensuota 30,98 euro suma yra pakankama, pareiškėjas kreipėsi į aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
„Mes įrodinėjome, kad prieš Lietuvą yra pradėta procedūra dėl netinkamai perkelto reglamento taikymo, dėl direktyvos (dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų nuostatos, susijusios su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis – DELFI) netinkamo perkėlimo, bet niekas į tokius dalykus nekreipė dėmesio, kol aukštesnės instancijos teismas nepasakė kitaip.
Atsakovas buvo Lietuvos valstybė, kuriai atstovavo Ūkio ministerija. Tai dabar tas atsakovas ir turėtų finansuoti“, – sakė ji.
Vis dėlto teisėjų kolegija nenustatė sąlygų pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl nustatytų neteisėtų veiksmų.
Jų teigimu, nors buvo konstatuotas netinkamas Direktyvos nuostatų perkėlimas, jis neturėjo įtakos pareiškėjo atostogų planų pasikeitimui, dėl kurio, kaip teigia pareiškėjas, jis patyręs nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad pats Direktyvos netinkamas perkėlimas savaime jam sukėlė tam tikrų neigiamų išgyvenimų.
Visgi atsidūrusiems panašioje situacijoje nereikėtų tikėtis pinigus atgauti iš karto. Nukentėjusieji vis tiek turės kreiptis į teismą, lauks ilgas procesas. Šiuo atveju bylinėjimasis užtruko net 1,5 metų.
„Manau, kad dabar jau pirmos instancijos teismas turėtų remtis ta nutartimi ir tenkinti ieškovų pareiškimus, bet yra daugybė techninių dalykų, dėl kurių sunku pasakyti tą terminą. Manau, kad jis tikrai turėtų būti trumpesnis“, – komentavo teisininkė.
Ministerija nedaugžodžiavo
Ūkio ministerijos atstovai paklausti, kaip vertina teismo sprendimą ir bylos pralaimėjimą, buvo lakoniški.
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 8 d. priėmė nutartį, kuria pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
Pareiškėjas dėl nutarties vykdymo gali kreiptis dėl žalos atlyginimo, vadovaudamasis galiojančias teisės aktais“, – komentavo Ūkio ministerija.
