Į redakciją kreipėsi Rietave veikiančios draugijos „Veikiam.Lt“ pirmininkė Dana Lukauskienė ir pasidalino savo įtarimais dėl galimo procedūrų neskaidrumo.

Rezultatai šokiravo

D. Lukauskienė piktinosi, kad Klaipėdos pedagogų kultūros ir švietimo centras ne tik organizavo konkursą, bet jų atstovas dar ir vertino paraiškas bei konkursui pateikė savo projektą, kuriam buvo skirta 3 100 eurų.

Čia pašnekovė pastebi ir galimą plagijavimo atvejį. „Prieš įvykstant konkursui konsultavausi su šio centro specialistais, teiravausi, ar konkurse gali dalyvauti Rietave veikianti draugija, aiškinau jiems, kodėl taip svarbu klaipėdiečius mokyti anglų kalbos. Nežinau, ar sutapimas, tačiau pastaroji įstaiga gavo finansavimą taip pat už anglų kalbos kursų rengimą. Žinoma, gal aš ir klystu, bet viskas labai akivaizdu“, – galimai nesąžiningus veiksmus įžvelgusi kalbėjo D. Lukauskienė.

Įdomu, jog ir vertino, ir pinigų gavo ne vien Pedagogų kultūros ir švietimo centras. Gal ir sutapimas, bet finansavimą gavo beveik visos įstaigos, kurių atstovai priklauso konkurso vertinimo komisijai, kurią sudarė Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Vertintojų grupei vadovavo Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė, kiti nariai: Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Danguolė Andrijauskienė ir Asta Beržinskienė, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Jurgita Činauskaitė-Cetiner, Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė (gimnazijos pateiktas projektas „Keramikos fantazijos“ gavo 1 tūkst. eurų), Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro metodininkė, suaugusiųjų neformaliojo švietimo koordinatorė Violeta Lideikytė (gavo minėtą finansavimą) bei Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Vertintojų grupės veikloje taip pat dalyvavo Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedros profesorė Rūta Marija Andriekienė (projektas „Asmeninio įvaizdžio kūrimas“ gavo 1 800 eurų), Klaipėdos valstybinės kolegijos Mokymo ir paslaugų centro vadovė Asta Baužienė („Vyresnių, iš aktyvios darbinės veiklos pasitraukusių, asmenų kūrybiškumo ugdymas savirealizacijos ir saviugdos procese“ – 2 100 eurų), VšĮ Lietuvos verslo kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Rasa Grigolienė („Socialinių darbuotojų, patekusių į problemiškų šeimų teroro aplinką, mokymai“ – 3 300 eurų), VšĮ Socialinių mokslų kolegijos direktoriaus pavaduotoja Viktorija Palubinskienė („Kompiuterinio raštingumo įgūdžių lavinimo programa“ – 4 300 eurų).

Kreipsis net į Prezidentę?

Sulaukusi rezultatų D. Lukauskienė su įtarimais ir klausimais kreipėsi į Pedagogų švietimo ir kultūros centrą, S. Budiną, merą, Klaipėdos miesto tarybos narius, Švietimo ir mokslo ministeriją bei Finansinių nusikaltimų tarnybą, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).

Ji domėjosi apie vertinimo procedūros etapus, kaip vertinimo grupė užtikrino objektyvią paraiškų vertinimo procedūrą, kai beveik visų vertintojų atstovaujamos įstaigos konkursui pateikė savo projektus, kaip apskritai buvo formuojama vertinimo komisija, ar nebuvo pažeista „Veikiam.Lt“ projekto autorystė ir kt. Taip pat prašė atlikti tyrimą.

„Greičiausiai sulaukiau atsakymo iš FNTT, kuri persiuntė dokumentus nagrinėti Savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui“, – kalbėjo D. Lukauskienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova atrašė, jog tyrimo neinicijuos, kadangi, „siekiant objektyvumo, kiekvienas grupės narys vertino balais visas vertinimui pateiktas prgramas. Vertinimo rezultatai buvo sumuojami ir apskaičiuojamas vertinimo balų vidurkis. Vertintojai negalėjo vertinti savo darbovietės pateiktų programų“.

Atsakyme taip pat rašoma, kad „Veikiam.Lt“ pateikta paraiška buvo įvertinta 33 balais, kurių nepakako, kad būtų įtraukta į rekomenduojamų finansuoti programų sąrašą.

Laikinai VTEK komisijos pirmininko pareigas einantis Virginijus Kanapinskis atrašė, jog komisija tyrimo dėl nurodytų aplinkybių nusprendė neatlikti, nes vertintojai esą negalėjo vertinti savo darbovietės pateiktų programų. Tai esą nurodo ir vertintojų grupės posėdžio protokolas. Tačiau D. Lukauskienė nusiteikusi kreiptis į visas galima institucijas, jei reikės – net į prezidentę.

Ydų nemato

Pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorė Raimonda Stirbienė taip pat aiškino, kad konkursą laimėjusių įstaigų atstovai nevertino savo darboviečių paraiškų.

„Savivaldybės vardu buvo surinktos dvi vertinimo komisijos. Viena vertino paraiškas, kurių konkursas iš viso sulaukė 30, kita skirstė lėšas. Iš pradžių tvarka numatė, kad vieną paraišką turi vertinti du žmonės, tačiau, siekiant objektyvumo, nuspręsta, kad visi komisijos nariai turi vertinti paraiškas, išskyrus tas, kurias teikė jų darbovietės. Visa tai atsispindi protokoluose“, – aiškino R. Stirbienė.

Paklausta, ar nėra ydinga tvarka, kai konkursui projektus gali teikti tos įstaigos, kurių atstovai dar ir vertina paraiškas, moteris aiškino, kad Klaipėdoje nėra tiek daug kompetentingų specialistų, dirbančių tiesiogiai su suaugusiaisiais.

„Buvo reikalaujama, kad paraiškas vertintų su suaugusiųjų švietimu patirties turintys asmenys. Negalime juk pakviesti žmonių iš gatvės. Aš asmeniškai šioje tvarkoje nematau nieko blogo. Iš tiesų įstaigų, kurių atstovai priklausė vertinimo komisijai, pateikti projektai buvo labai stiprūs“, – komentavo pašnekovė.

Įtarimus plagijavimu direktorė atrėmė aiškindama, kad Pedagogų kultūros ir švietimo centras rengė paraišką kartu su LCC tarptautiniu universitetu, kurių lektoriai ir mokytų suaugusiuosius anglų kalbos. Pagrindinis projekto tikslas esąs praktinis – išmokyti žmones šnekamosios anglų kalbos. Siekiama išmokyti pasikalbėti asmeninėmis temomis, aptarti gyvenimiškas situacijas, apibūdinti charakterį, įvardinti valgius, produktus, atostogas ir kt.

Na, o „Veikiam.LT“ projektas buvo labiau orientuotas į žmonių per keturiasdešimt metų ir senjorų socialinių įgūdžių tobulinimą. Ji pacitavo projekto uždavinius ir siekius: „Siekiama ugdyti bendrąsias žmonių kompetencijas, bendravimo įgūdžius, sukurti Vakarų Lietuvoje gyvenančių suaugusiųjų ir jų šeimų narių bendravimo ir bendradarbiavimo platformą, internetinį tinklą, kuris skatins rengti bendrus projektus, kurti smulkųjį verslą, pristatyti savo patirtis kitiems, skatinti dvasinę kultūrą ir tautinę savimonę, domėtis Lietuvos ir kitų Europos šalių papročiais, tradicijomis, kultūra ir kalbine raiška.“

R. Stirbienė komentavo, jog finansavimo negavo tie projektai, kurie surinko mažiau nei 50 balų.