Tokį moterų prašymą tenkino Klaipėdos miesto apylinkės teismas.
Bylos duomenimis, 2007 m. Neringa iš banko pasiskolino 450 tūkst. Lt butui pirkti ir jam įsirengti. Dar po dvejų metų moteris su banku sutarė paskolos sumą padidinti iki 463,4 tūkst. Lt.
2008 m. Neringa ir Nijolė kartu iš banko kartu pasiskolino daugiau nei 47,7 tūkst eurų (apie 165 tūkst. Lt) žemės sklypui pirkti ir 62263,30 eurų (apie 215 tūkst. Lt) namui įsigyjamame žemės sklype statyti.
Pareiškėjos paskolą už pirktą žemės sklypą jos stengėsi išmokėti dalimis, bet vis tiek liko skolingos 139 tūkst. Lt.
Bylos duomenimis, Neringa buvo išleidusi visas turėtas santaupas, todėl negalėjo vykdyti įsipareigojimų bankams, pradėjo didėti įsiskolinimai už paslaugas kitoms įmonėms. Pareiškėjoms laiku nevykdant kreditorinių įsipareigojimų, bankas 2010 m. vienašališkai nutraukė sutartį ir pradėjo skolos išieškojimą.
Teismo sprendime nurodoma, kad visi Neringos kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 817,9 tūkst. Lt (iš kurių solidarūs įsipareigojimai sudaro 192,9 tūkst Lt), o Nijolės – 192,9 tūkst. Lt.
Kiekvieną mėnesį Neringos būtiniesiems poreikiams reikia 918,73 Lt, o Nijolės ir jos sutuoktiniui būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos 1249,31 Lt dydžio lėšos. Teismas nustatė, kad Neringos būtinosios mėnesio išlaidos neturėtų viršyti 920 Lt, Nijolės – 450 Lt.
Bylos duomenimis, Neringa per mėnesį uždirba 986 Lt, o Nijolė – apie 450 Lt. Neringa turi turto už 11 tūkst. Lt ir automobilį, kurie jau yra areštuoti.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pagal jų turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams ir yra nemokios.
„Atsisakymas iškelti pareiškėjoms bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačių skolininkių, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjos toliau liktų nemokiomis, nes jų gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams“, - rašoma teismo sprendime.
Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir
jo mokumo atkūrimo planas, siekiama padedant kreditoriams atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai
labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus.
DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas.
Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdęs asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse. Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje fizinio asmens bankroto bylos yra iškeltos 248 asmenims.
