Nors Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisai, pagal kurią nuo kitų metų sausio 1 d. turėjo būti draudžiama gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru iki 8,5 proc., alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais prekiauti kioskuose, paviljonuose, automobiliuose-parduotuvėse ir stacionarių prekybos įmonių nespecializuotuose skyriuose, pataisos priėmimo metu buvo nutarta pataisos įsigaliojimo terminą nukelti iki 2011m., o vėliau – ir iki 20012 m. sausio 1 d.
Anot pataisų iniciatorių, tai protingas terminas, per kurį verslininkai spės pasiruošti savo profilio keitimui. Tuo tarpu uždraudus kioskams prekiauti alkoholiu dabar, sunkmečiu, būtų pabloginta 20 tūkst. šiame sektoriuje dirbančių žmonių padėtis, ne vienas jų atsidurtų gatvėje.
Mat norint prekiauti alkoholiu, neužtenka turėti verslo liudijimo, būtina registruoti uždarą akcinę bendrovę, kuri suteikia daugiau darbo vietų.
Tačiau toks palankus sprendimas kioskams patiko ne visiems. Anot Seimo nario Juliaus Veselkos, jų veiklos apskritai nereikėtų riboti arba problemą spręsti iš esmės – kuriant specializuotas parduotuves. „Arba mes sprendžiame problemą iš esmės, arba neskriaudžiame pačių mažiausiųjų. Degtinės kioskuose nėra, ten tik „pachmielkai“ gali nusipirkti. Todėl reikia daryti taip, kaip yra civilizuotose šalyse – alkoholis parduodamas specializuotose parduotuvėse“, - teigė parlamentaras.
Anot jo, reikia numatyti prekybininkams pusės metų pereinamąjį laikotarpį ir įvesti tik „stacionarias girdyklas“, kad nebūtų taip, jog atėjęs nusipirkti dešros žmogus pamatytų gražų butelį ir „nulūžtų“.
Kolegai pritariantis Petras Gražulis buvo dar labiau kategoriškas. Esą krikščionys demokratai, prisidengdami kova prieš alkoholį, atstovauja stambiųjų prekybos centrų ir oligarchų interesus, atimdami duonos kąsnį iš smulkių verslininkų.
Kioskininkai nekalti, kad vaikai geria
Seimo nario Lino Karaliaus teigimu, toksikologai pasakytų, kad didžiausia mūsų tautos problema – kaip tik „pachmielka“, nes ji sukelia „daugiadienes“ su visomis jas lydinčiomis pasekmėmis. Esą kioskai apie būsimą draudimą žinojo dar 2008 m. Taigi turėjo pakankamai laiko persiorientuoti, pavyzdžiui, į prekybą vaisiais. „Viename mažame miestelyje prie tokio kiosko, kuriame vaisiai buvo pigesni nei parduotuvėje, mačiau nusidriekusią ilgiausią eilę“, - tikino šis.
Anot Edvardo Žakario, šiandien brangi kiekviena darbo vieta. Tuo tarpu kioskuose parduodama vos 1 proc. alkoholio, apie 70 proc. – prekybos centruose ir 30 proc. – nelegaliose prekybos vietose. Esą kaltinti kioskininkus, kad jie parduoda sidrą ir alų vaikams, esą nekorektiška: ką tuomet veikia savivaldybės valdininkai ir policija, turintys svertų šią situaciją kontroliuoti?
„Tegu pristato kamerų ir pasižiūri, kas iš tiesų geria. Jei žmogus neras alkoholio kioske, jis nueis į parduotuvę, neradęs parduotuvėje, eis pas bobutę. Draudimas alkoholio vartojimo problemos neišspręs. Nesuprantu, kodėl kalti kioskininkai, kad žmonės geria, o ne valdininkai, kurie visgi oficialiai leidžia parduoti nuodus. O jei leidžiame – sudarykime visiems vienodas sąlygas“, - antrino Kęstutis Daukšys.
Šiaip ar taip vėl dėl šio klausimo parlamentarai ietis kryžiuos tik po 2 metų. Tuo tarpu draudimui atidarytą alkoholinio gėrimo butelį vežiotis automobilio salone, jei jis nuo vairuotojo vietos stacionariai neatskirtas, buvo pritarta be karštų diskusijų.
Minėta įstatymo pataisa nuo kitų metų sausio 1 d. taip pat draus fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytuose automobiliuose-parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus. Tai galios ir taksi vairuotojams. Šiuo teisės aktu norima kontroliuoti nelegalią alkoholio prekybą „iš po skverno“.
