Byloje nustatyta, kad vyriškis, būdamas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ generaliniu direktoriumi ir žinodamas, kad ši įmonė valstybės biudžetui skolinga beveik 5 mln. 387 tūkst. Lt (apie 1 mln. 560 tūkst. Eur), o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinusi daugiau kaip 1 mln. 233 tūkst. Lt (apie 357 tūkst. Eur) ir bendrovei gresia bankrotas, sudarė keturias pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo.
Nors šie sklypai su įmonės veikla nebuvo susiję, nuteistasis pagal sutartis juos įsigijo už kainą, tuo metu maždaug 19–25 kartus viršijančią vidutinę rinkos vertę. Taip asmuo iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelį bendrovės turtą – beveik 1 mln. 822 tūkst. Lt (apie 527 tūkst. Eur).
Nuteistasis savo kaltę neigė. Jis nurodė, kad minėtus sklypus nusprendė įsigyti kaip investiciją, t. y. planavo juos parduoti ir tokiu būdu gauti pelno arba kitaip vystyti verslą – pastatyti pastatus ir pan.
Pasak vyro, jis pirkinių vertinimo neatliko, o pasidomėjo šalia esančių sklypų tuometine pardavimo kaina ir taip ją suderino.
Teismas konstatavo, kad tokią nuteistojo versiją paneigia bylos duomenys, kurie neginčytinai atskleidžia turto iššvaistymo mechanizmą.
Teisme liudijęs minėtas sutartis su nuteistuoju sudaręs asmuo nurodė, kad jis už visus keturis parduotus žemės sklypus gavo tik 10 tūkst. Lt (apie 2,9 tūkst. Eur). Pasak liudytojo, jis iš pradžių neatkreipė dėmesio į pasirašytą dokumentą, bet kai pamatė, kad sutartyse nurodytos gerokai didesnės sumos, išsigando, tačiau pasimetė ir nieko nebedarė.
Tuo metu minėtoje įmonėje finansininke dirbusi moteris teisme liudijo, kad darbovietės padėtis buvo labai sudėtinga, nekalbėta apie įmonės veiklos plėtimą, žemių įsigijimą, todėl jai buvo didelė naujiena pamačius žemės sklypų pirkimo sutartis.
Kitas liudytojas, kuris pagal miško projektą turėjo tvarkyti minėtus sklypus, teigė, kad jie pagal tuometinę rinkos vertę negalėjo tiek daug kainuoti.
Be to, teismas išanalizavo Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo ataskaitą, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kitą bylos medžiagą, ir šie dokumentai tik patvirtino vyro kaltę.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad asmuo padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, turi sveikatos problemų. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Todėl, teismo nuomone, bausmės tikslus galima pasiekti vyrui skyrus trumpalaikį laisvės atėmimą.
Nuteistasis šią bausmę įpareigotas atlikti pataisos namuose.
Taip pat jis turės atlyginti apie 527 tūkst. Eur žalos. Dėl šios priežasties teismas pratęsė laikinąjį nuteistojo nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Pažymėtina, kad vyras kaltintas ir už neteisėtai perleistą areštuotą didelės vertės turtą. Tačiau šis kaltinimas nepasitvirtino.
Nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
