Darbdaviai pasigenda profesines mokyklas baigusių darbuotojų – jų parengiama per mažai, atskleidė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atlikta verslo atstovų apklausa. O baigusieji aukštąją ir dar profesinę mokyklą, Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario Alvydo Grevo teigimu, yra aukso vertės.
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Sakyčiau, kad tai yra Lietuvos aukso puodas [...]. Tas žmogus, kuris mokėsi profesinėje mokykloje, įgijo praktinių įgūdžių, paskui dirbdamas vadovaujantį darbą – technologo, meistro ar inžinieriaus, suprasdamas technologijas, procesą bus labai geras specialistas“, – įsitikinęs A. Grevas.

Baigusiųjų profesines mokyklas trūks ir po keleto metų

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų apklausoje dalyvavo įmonės iš 200 skirtingų sričių, daugiausiai – smulkios ir mikroįmonės. Apklausa atskleidė, kad darbo rinkoje trūksta profesines mokyklas baigusių žmonių.

„Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje sunkiausia rasti virėjų bei padavėjų, automobilių ir atsarginių dalių sektoriuje išryškėjo šaltkalvių bei automechanikų trūkumas, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje – slaugytojų trūkumas“, – vardija Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo plėtros skyriaus specialistė Agnė Jaraitė.

Anot jos, trūksta ir suvirintojų metalo gamybos ir apdirbimo sektoriuje. Medienos gaminių ir baldų gamybos srityje darbdaviams sunkiausia rasti staklininkų, technologų ir stalių. Darbo rinkai reikalingi ir siuvėjai. A. Jaraitės teigimu, tokios tendencijos turėtų išlikti ir po dvejų–trejų metų.

Pasigenda darbuotojų motyvacijos

Verslo atstovų taip pat buvo klausiama, kaip jie vertina darbuotojų parengimą mokymo įstaigose. Pripažįstama, kad profesinio ugdymo mokyklas baigusių specialistų – per mažai.

Vis dėlto čia rengiami darbuotojai vertinami gana prastai. Jais patenkintos 15 proc. apklaustų įmonių. Net 73 proc. jų nurodė, kad darbuotojams trūksta praktinių įgūdžių. Tuo metu teorinių žinių pasigedo vos 11 proc. respondentų.
„Kaip pagrindines problemas, kurias darbdaviai patiria priėmę ką tik mokslus baigusius jaunus darbuotojus, dauguma respondentų nurodė praktinių įgūdžių ir motyvacijos trūkumą bei neatsakingą požiūrį į darbą“, – teigia A. Jaraitė.

Net 27 proc. apklaustųjų, pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovės, įvardino kitas problemas, tarp kurių – prastas užsienio kalbų, ypač rusų kalbos mokėjimas. Taip pat ne vienas verslo atstovas pabrėžė, kad didelė problema, jog pagrindine motyvavimo priemone jauni žmonės laiko didelį darbo užmokestį.

A. Jaraitės teigimu, apklausa taip pat atskleidė, kad dauguma įmonių bendradarbiauja su mokslo institucijomis, tačiau gana siaurai.

Profesinėse mokyklose padėtis gerėja?

Šiuo metu Lietuvoje veikia 69 profesinio mokymo įstaigos ir 5 darbo rinkos mokymo centrai, daugiausiai mokantys suaugusiuosius. Iš viso profesinėse mokyklose siūloma 480 mokymo programų.

Anot Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktoriaus Alvydo Grevo, padėtis profesinėse mokyklose šalyje paskutinius metus gerėja: stojančiųjų mokytis daugėja, o mokyklose sudaromos vis geresnės sąlygos praktiniams įgūdžiams tobulinti, dėl kurių stokos labiausiai ir buvo nepatenkinti apklausti darbdaviai.

„Mes įvykdysime darbdavių norą, kad pas mus atėję jauni žmonės įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių žinių. O praktinės žinios bus įgyjamos šiuolaikiniuose praktinio mokymo centruose, kurių Lietuvoje šiuo metu planuojama 41, nemažai (apie 6) yra užbaigti, dauguma jų bus užbaigti šiais metai“, – sako A. Grevas.

Jo teigimu, didelis dėmesys skiriamas profesijos mokytojams rengti, jų kompetencijoms ugdyti. Programa vykdoma panaudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Profesijos mokytojai siunčiami padirbėti šiuolaikinėse įmonėse, įgyti praktinių mokymo kompetencijų ir paskui jas perteikti mokiniams.

Baigę universitetus, stoja į profesines mokyklas

Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktoriaus A. Grevo požiūriu, profesinių įgūdžių lavinimo svarba profesinėse mokyklose vis labiau vertinama ir tarp darbdavių, ir tarp pačių studentų.

2013 metų duomenimis, į šalies profesines mokyklas priimta mokytis daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, t. y. dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Be to, dalis jų – studijuojančių ir baigusių aukštąsias mokyklas.

„Iš viso, 2013 m. duomenimis, Lietuvoje profesinėse mokyklose mokosi 46 tūkst. žmonių. 2013 m. buvo priimta [...] dešimtadaliu daugiau negu 2012 m. Baigę vidurinę mokyklą [į profesines mokyklas] įstojo 10187 mokiniai, baigę universitetus pernai įstojo 783 žmonės“, – teigia A. Grevas.

Pasak jo, pastarieji buvo aukštųjų mokyklų – ir kolegijų, ir universitetų – absolventai, į profesines mokyklas stoję įgyti amato. A. Grevo žiniomis, dažniausiai tai būna žmonės, baigę vadybos, teisės studijas. Jiems esą sunku įsidarbinti dėl šių specialistų pertekliaus darbo rinkoje.

„Jie ateina įgyti amato, kad susirastų darbą. Sakyčiau, kad tai yra Lietuvos aukso puodas [...]. Tas žmogus, kuris mokėsi profesinėje mokykloje, įgijo praktinių įgūdžių, paskui dirbdamas vadovaujantį darbą – technologo, meistro ar inžinieriaus, suprasdamas technologijas, procesą bus labai geras specialistas“, – mano A. Grevas. Jo teigimu, tokie specialistai Lietuvoje gauna neblogus atlyginimus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (71)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (63)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (17)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1069)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (56)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (19)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (41)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...