Galutinai dėl šių teisės aktų projektų ministrai ketina apsispręsti birželio 8 d.

Po pasitarimo premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad siekiama socialinį modelį kuo greičiau pateikti Seimui.

„Mano principinė nuostata, kad įstatymų projektai kuo greičiau pasiektų Seimą. Kalbant apie Darbo kodeksą, mes siekiame apsaugoti darbuotoją, kad kai jis atleidžiamas iš darbo tikrai gautų išeitinę išmoką, jai pasibaigus įsijungs nedarbo draudimo mechanizmas", - žurnalistams sakė jis.

Premjeras tvirtino, kad nenorima bloginti darbuotojų situacijos.

„Mes neturime tikslo bloginti darbuotojams atleidimo, priėmimo, papildomų darbo valandų numatymo. Noriu pasakyti, kad tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar, kai pernai buvo nutraukti darbo santykiai 565 tūkst. darbuotojams ir iš jų 93 proc. nebuvo išmokėta nė litas išmokos. Iš tų, kurie gavo išmokas, buvo tie, kurie atleisti iš valstybės įmonių. Tai apie kokius darbo santykius, kurie gina darbuotojus, mes kalbame?", - kalbėjo A. Butkevičius.

Paklaustas, kodėl taip skubama teikti šiuos projektus, jis sakė: „Laikotarpis ne tik Lietuvoje lemia, kad sprendimai būtų priimami greitai. Mes nesame nusiteikę, kad tokie įstatymo projektai būtų svarstomi metus arba dvejus".

Tokiu sprendimu ir skuba nepatenkintos profesinės sąjungos prie Vyriausybės pastato surengė piketą.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė piktinosi, kad paprastinant atleidimo tvarką ir numatant skirtingų darbo sutarčių rūšių darbuotojams nėra garantuojamos pajamos netekus darbo.

Kristina Krupavičienė
„Niekas dar nekalbėjo apie šios reformos kaštus, reikės reformuoti „Sodrą“. Mes reikalaujame, kad būtų numatytas nedarbo draudimas, jeigu žmonės dirbs su terminuotomis sutartimis, jie turi būti apsaugoti nedarbo atveju, kad gautų išmoką, kuri leistų išgyventi ir priklausytų nuo jo įmokų. Šiandien mokama ne nedarbo išmoka, o pašalpa“, - piktinosi ji.

Be to, anot profsąjungos vadovės, skubos tvarka tokių reformų daryti negalima, nes Trišalėje taryboje naujojo Darbo kodekso svarstymas dar tik įpusėjo, o socialinio draudimo pertvarkos net nepradėjo.

„Jeigu visos naujos sutarčių rūšys bus priimtos, tai darbuotojų laukia vergovė, nes Lietuva nori būti konkurencinga tik pigios darbo jėgos sąskaita. Mes jau gavome atsakymus iš užsienio, ten, kur buvo priimtos terminuotos darbo, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi sutartys, visur darbuotojams darbo sąlygos pablogėjo“, - kalbėjo K. Krupavičienė.

Jos teigimu, niekas nekalba apie tai, kaip bus su kelių valandų per mėnesį darbo sutartį turinčių žmonių darbo stažu, socialine parama jiems.

„Taip, darbo vietų bus, bet kokių? Aš kalbėjau su airiais, ten didžiuosiuose prekybos centruose žmonės įdarbinami trims valandoms per dieną, ką tai reiškia? Jis nei bedarbis, nei turi darbą“, - kalbėjo ji.

DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkų parengtame naujajame Darbo kodekso projekte siūloma drastiškai mažinti išeitines kompensacijas ir visiems darbuotojams mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, o dirbusiems trumpiau nei vienerius metus - dviejų savaičių išmoką. Vyriausybės strateginiame komitete buvo sutarta siūlyti visiems darbuotojams taikyti dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją.

Šiuo metu priklausomai nuo stažo darbuotojai gali gauti 1-6 mėnesių atlyginimo dydžio išmoką.

Su tokiais planais kategoriškai nesutiko profesinės sąjungos, siūliusios alternatyvą – kurti specialų fondą, į kurį mokėtų visi darbdaviai, o jis mokėtų išeitines kompensacijas. Tačiau tuomet būtų reikėję didinti „Sodros“ mokesčius, kurie ir taip yra pakankamai dideli.

Trišalė taryba yra sutarusi dėl įspėjimo termino trumpinimo atleidžiamiems darbuotojams. Pritarta naujajame projekte įrašytam 1 mėnesio įspėjimo terminui visiems darbuotojams ir 2-3 mėnesių priešpensinio amžiaus žmonėms.

Tačiau tuo pačiu papildomai sutarta, kad neįgaliesiems ir vaikus iki 14 metų auginantiems tėvams turi būti taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas.

Dabar visiems darbuotojams taikomas 2 mėnesių įspėjimo terminas, o 4 mėnesių įspėjimo taikomas neįgaliesiems, tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų, asmenims iki 18 metų.

Taip pat siūloma daugiau darbo sutarčių rūšių. Pavyzdžiui, darbinio mokymo sutartis, pameistrystės darbo sutartis, nenustatytos apimties darbo sutartis (siūloma 8 valandų per mėnesį), projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis, norima sudaryti daugiau terminuotų sutarčių, nustatyti lankstų darbo laiką, lankstesnį viršvalandžių reguliavimą, mažesnes atleidimo iš darbo sąnaudas darbdaviui ir trumpesnius įspėjimo terminus.

Vyriausybės siūlomoje „Sodros“ reformoje numatytas automatinis pensijų indeksavimas, bazinės pensijos mokėjimas ne iš „Sodros“, bet iš valstybės biudžeto, „Sodros“ lubų nustatymas, socialinio draudimo įmokų mažinimas dvylika metų po 1 proc., taip pat planuojama numatyti apskaitos vienetų sistemą skaičiuojant pensiją.

Planuojama, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai turėtų įsigalioti nuo kitų metų, o „Sodros“ - nuo 2017 m.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (104)