Darbo santykiai lietuviškai

 (574)
"Jei kas turite idealių darbuotojų ir neturite ką atleisti, informuokite, atvažiuosiu parodyti blogus. Apie išeitines net nesvajokite. Dėl Darbo inspekcijos mes turime vykdyti visus mūsų nurodymus ir darbo tvarkos taisykles galime keisti vienapusiškai. Jei nesugebate be triukšmo atleisti darbuotojo, vadinasi, ne savo kėdėje sėdite.“ Tokią laiške neįvardyto prekybos tinklo savininko informaciją, pavadintą „savininko info“, miestų ir miestelių parduotuvių direktoriams persiuntė „Norfos” prekybos tinklo regionų vadovai.
Darbo santykiai lietuviškai
© "Atgimimas"

„Atgimimas“ gavo iš „Norfos“ Kauno regiono vadovo Sigito Naruševičiaus siųstą laišką. Kad patikrintų, ar redakcijos gauta laiško kopija yra tikra, „Atgimimo“ žurnalistė jam ir paskambino.

Toks laiškas buvo persiųstas

„Teisingai. Toks laiškas buvo persiųstas ir ten tikra tiesa parašyta. Darbo birža šiandien pilna žmonių. Nė viena normali įmonė nelaikys tinginių ir prasižengėlių“, – laiško tikrumą patvirtino S.Naruševičius.

Darbo teisės ekspertės, Vilniaus universiteto docentės Daivos Petrylaitės teigimu, šiame laiške yra pateikiami „akivaizdžiai neteisėti“ nurodymai pažeisti Darbo kodeksą. „Tai yra teisinis nihilizmas, laiško autoriui neegzistuoja jokie moralės ir teisės principai“, – sakė D.Petrylaitė.

Kai mokslininkės mintį apie tai, kad tokiais nurodymais skatinamas pažeisti Darbo kodeksas ir darbuotojų teisės, pavyzdžiui, į išeitinę išmoką, „Atgimimas“ perdavė S.Naruševičiui, šis atsakė: „Palaukite. O jūs Darbo kodeksą skaitėte? Koks normalus darbdavys tinginiams mokės išeitines?“.

Asociacijos direktorius nepatikėjo savo akimis

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, kurios narė yra „Norfa“, vykdomasis direktorius Marius Busilas, iš žurnalistės gavęs laišką, pirmiausia suabejojo jo tikrumu: „Ir aš, ir jūs žinote: internete tiek šiukšlių!“

Patikinus, kad redakcija neskelbtų nepatikrintos informacijos ir laiškas yra tikras, pašnekovas nuomonės nepakeitė. „Manau, kad laiškas netikras. Sunku komentuoti. Gal tai yra kokia nors konfliktinė situacija ir kas nors nori įmonei pakenkti?“ – svarstė jis.

Darbo inspektorius: ne mūsų kompetencija

„Matyt, laiško autorius jaučiasi kaip ponas Dievas. Jis tiesiog nesusidūrė su sankcijų taikymu“, – sakė teisininkė D.Petrylaitė.

Tačiau sankcijos darbdaviui – opus klausimas. Triukšmą sukėlusį parduotuvės direktorių ar vadovą darbdavys iš kėdės pajudins nesunkiai. Užtat pats verslo savininkas valstybei – per kietas riešutėlis. Darbo inspekcija sako negalinti suvaldyti panašių situacijų, nors yra įkurta, kad valstybiniu lygiu prižiūrėtų, ar žmogiškai ir pagal darbo įstatymus elgiasi darbdaviai. Darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Viliaus Mačiulaičio teigimu, klausimas, ar teisėtas yra atleidimo pagrindas, yra ne Darbo inspekcijos kompetencija. Pasak jo, dėl atleidimų reikia bylinėtis teismuose.

„Košmaras“, - taip „Atgimimui“ Darbo inspekcijos atsakymą pakomentavo Vilniaus universiteto Darbo teisės katedros docentė Daiva Petrylaitė. Mat Darbo kodeksas numato, kad apskritai visą valstybinę darbo įstatymų priežiūrą ir kontrolę vykdo Darbo inspekcija, tad jos neveikimas ar formalus situacijos traktavimas yra neatleistinas.

„Šis laiškas yra psichologinis teroras. Kai Darbo inspekcija tikrina darbuotojų darbo sąlygas, ji turi žiūrėti, ar darbovietėje yra gera psichologinė atmosfera. Yra net specialus ministro įsakymas, kad inspekcija turi tai daryti. Pagal šį laišką, „Norfoje“ yra TOKS psichologinis smurtas!“ – sakė ji.

Tačiau Vilius Mačiulaitis aiškino, kad ministro įsakymas, kuriuo nurodoma, kaip vertinti mikroklimatą darbe, atliekamas vertinant profesinę riziką, bet vargu ar galėtų pagelbėti darbuotojams šioje konkrečioje situacijoje.

Gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė

Paklaustas, ar toks laiškas yra pakankamas pagrindas atlikti patikrinimą „Norfos“ įmonėje V.Mačiulaitis atsakė teigiamai. „Bet tas patikrinimas būtų labiau prevencinis. Ir pastaruoju metu prevencijai mes neturime nei laiko, nei žmonių, o dar gali mažėti finansavimas įstaigai“, – „Atgimimui“ sakė jis. Anot J.Mačiulaičio, šiuo metu prevenciniai patikrinimai sudaro vos 11 procentų viso darbo tvarkos prižiūrėtojų inspektavimo. Darbo inspekcijoje visoje Lietuvoje dirba 43 inspektoriai teisininkai: “Čia su visais sergančiais, išėjusiais motinystės ir gimdymo atostogų toks skaičius“, – teigė J.Mačiulaitis.

„Čia nebent profesinės sąjungos atsiradimas įmonėje būtų išeitis“, – sakė jis.

Pasak V.Mačiulaičio, padėtis „Norfoje“ yra „įdomi“. „Dėl tokio laiško čia galbūt galėtų pradėti veikti baudžiamoji teisė, kuri numato bausmes už nusikaltimo planavimą, ketinimą padaryti nusikaltimą, t.y. pažeisti Lietuvos įstatymus“, – svarstė jis. Ir pridūrė, kad, turėdami tokį laišką iš darbo priverstinai parašę prašymus išeiti, surežisuotai ir be išeitinių išmokų atleistieji darbuotojai galėtų nesunkiai apsiginti Teisme, iš darbdavio prisiteisti turtinės ir galbūt neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tokiu atveju bylinėjimasis galėtų prasidėti tik po konkretaus įvykio – darbuotojo atleidimo. Taigi galima suprasti, kad valstybė apsaugoti savo piliečių tol, kol neteisėtas atleidimas dar neįvykęs, yra neįgali.

Darbuotojau, kapstykis pats

Taigi eiliniam darbuotojui belieka laukti, kol su juo susidoros, tikėtis, kad per atsitiktinumą toks laiškas pateks į jo rankas ir paskui bylinėtis už savo lėšas teisme. Pati inspekcija darbuotojams bylinėtis teisme, pavyzdžiui, parengti ieškinį, nepadeda. Kaip pasakojo D.Petrylaitė, atleistieji darbuotojai kartais ateina į Teisės kliniką – įstaigą, kur praktikuojasi teisės studentai, ir ten prašo pagalbos. Ateinantieji pasakoja, kad juos čia atsiuntė Darbo inspekcija.

„Ar realu tikėtis, kad kiekvienas darbuotojas, sunkiu darbu uždirbantis vos per šešis šimtus litų per mėnesį ir turintis išmaitinti dar kelias burnas namie, puls ginti savo teisių, nes bijos negauti ir tų minimalių pajamų? O ką jau kalbėti apie daugumą darbuotojų, kurie net nenutuokia, kokias teises jie apskritai turi? Šiandien gyvename ne tik ekonominės, bet ir moralinės krizės akivaizdoje, kai darbuotojas vėl pradeda panašėti į vergą, kurį galima bauginti ir gąsdinti. Įdomu, kokią vertę gali sukurti toks įbaugintas ir užguitas darbuotojas?“ – sakė darbo teisės ekspertė.

Darbo politikos nėra

Lietuvos valstybėje, vykstant masiniams atleidimams, registruojamas tik bedarbių skaičius ir procentas. Išsamios darbo rinkos stebėsenos, arba vadinamojo monitoringo, nevykdo niekas. Lietuvos darbo biržos duomenimis, daugiausia darbuotojų atleidžiama šalių susitarimu (57 proc.). Nors atleidžiamas darbdavys pažymoje Darbo biržai privalo nurodyti, kokią išeitinę išmoką darbuotojui jis moka, ji teigia duomenų, kiek darbuotojų gauna, o kiek iš atleistųjų negauna jokių išeitinių išmokų, neturinti. „Darbo birža ir Darbo inspekcija turėtų būti pirmasis darbuotojų bei atleistų iš darbo asmenų informavimo šaltinis. Tačiau apie darbuotojų iš darbo atleidimo priežasčių ir sąlygų monitoringą šiandien mums belieka tik svajoti“, – sakė D.Petrylaitė.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės teigimu, spaudimas išeiti savo noru darbovietėse šiandien milžiniškas ir daugybė darbuotojų palūžta. O dauguma šitaip atleistųjų ateityje neturės jokių galimybių pasinaudoti Europos globalizacijos fondo parama bedarbiams: parama neteikiama iš darbo išėjusiesiems savo noru.

Tai – ne tik teisinė problema

Vilniaus universiteto Darbo teisės katedros docentė Daiva Petrylaitė

Kai verslo savininkas duoda akivaizdžiai neteisėtus nurodymus parduotuvių direktoriams, jie kaip darbdavio atstovai ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti tokius nurodymus vykdyti. Mat jie yra įgalioti priimti darbuotojus į darbą, organizuoti jų darbą bei sudaryti tinkamas darbo sąlygas. Įvykdžius neteisėtus nurodymus jiems patiems grėstų administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą, bet, kita vertus, net moraline prasme nesuvokiama, kaip žmogus gali ryžtis tokių nurodymų įgyvendinimui. Žinoma, atsisakius vykdyti savininko nurodymus, ir pačiam direktoriui kyla grėsmė netekti darbo. Tuomet jau tektų inicijuoti teismo procesą ir įrodinėti, kad jis pasielgė teisingai ir pilietiškai, bei prisiteisti atitinkamą kompensaciją už patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Taip turėtų elgtis kiekvienas sąžiningas įmonės vadovas ir pilietiškas mūsų visuomenės narys, bet čia susiduriame su tuo nelemtu lietuvišku mentalitetu „gerai, kol man gerai“.

Darbo santykiai lietuviškai
© "Atgimimas"

„Atgimime“ taip pat skaitykite:

Vergai ir vergvaldžiai „Norfoje“

Kitaip negu teigia verslo asociacijos, Lietuvoje darbuotoją atleisti nesunku. Tai liudija ne tik Darbo biržos statistikoje skelbiami masiniai atleidimai. Lietuviško kapitalo valdoma prekybos gigantė „Norfa” tvarkosi be didesnių sunkumų. Džina Donauskaitė.

„Tabore nemačiau nė vienos knygos“

Filmo apie Kirtimų taboro romus „Vilniaus Getas 2009” autorius Audrius Lelkaitis pasakoja, ką suprato bendraudamas su žmonėmis už visuomenės ribų. Stanislovo Kairio pokalbis.

Šį sezoną madinga galvoti

Stilingai atrodyti norintys lietuviai bent jau iki sunkmečio avalynės ir drabužių mažmenininkams žėrė nemažus antpelnius. Tačiau stilingumas nepriklauso vien nuo to, kokio storio ir kiek atsegta piniginė. Ignas Krasauskas.

Linčiuotojų kartą augina žiniasklaida

Berniukams skirtame žurnale atsirado herojus Drąsius, ginantis vaikus nuo pedofilų. Ar etikos ekspertai turėtų
ir galėtų „Flintą”, jo herojų ir herojų sugalvojusius redaktorius pasmerkti, aiškinasi Indrė Makaraitytė.

Kai tyla nėra gera byla

Vienas Gvantanamas uždaromas, tačiau kiti vis dar veikia. Apie tylą ir neveiksnumą Renata Skardžiūtė.

„Atgimimas“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Šešėlyje sukasi milijardu eurų daugiau nei visas šalies biudžetas (74)

Tai, kad partijos vis patenka į „šešėlio“ teritoriją, kažin, ar gali labai stebinti, kai žinai, kad ten sukasi maždaug ketvirtadalis Lietuvoje sukuriamo BVP pinigų. Tiesa, yra teigiančių, kad suma gali būti mažesnė.

Lietuva pasirašė susitarimą su Iranu dėl ekonominio bendradarbiavimo (10)

Sekmadienį pasirašytas Lietuvos ir Irano tarpvyriausybinis susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo.

Slovėnų išradimas leis susisiekti net ten, kur nėra mobiliojo ryšio (24)

Vienas sėkmingiausių jaunų slovėnų grupelės išradimų – kalbėjimosi priemonė „Gotoky“, kuria galima naudotis, kai nėra mobiliojo ryšio.

Graikai valstybei skolingi beveik 87 mlrd. eurų mokesčių (31)

Graikijos gyventojai valstybei skolingi beveik 87 mlrd. eurų mokesčių. Apie tai rašo Atėnų laikraštis „Kathimerini", remdamasis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais.

Ispanija nebesusidoroja su turistų srautu ir svarsto apie mokesčius (19)

Vis ilgesnės saulėtos dienos, šiltesni paplūdimiai vilioja atostogauti. Dėl teroro aktų pavojaus ne tokie patrauklūs Vidurio Rytų maršrutai, daugiau turistų traukia į Portugaliją ir Ispaniją. Tai gelbėjimosi ratas finansinių sunkumų išgyvenančioms šalims nors ne visi jose sveikina didesnį turistų srautą.