Beveik trečdalis į darbo biržas ateinančių žmonių nė neketina ieškoti darbo – jiems reikia socialinių garantijų. Tokius rezultatus gavo Lietuvos darbo birža (LDB), kovą skirtinguose miestuose apklaususi daugiau 10 tūkst. bedarbių.
© A.Stackevič nuotr.

71 proc. anonimiškai į klausimus atsakiusių žmonių tvirtino į darbo biržą atėję norėdami susirasti darbą.

LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis DELFI sakė, kad greičiausiai netgi ir pateikus anoniminę apklausą, ne visi žmonės buvo visiškai nuoširdūs ir darbo biržoje darbo neieškančių gali būti daugiau.

„Lygiai prieš metus birželį aš labai nedrąsiai sakiau, kad maždaug trečdalis bedarbių yra netikri (100 tūkst. iš 300 tūkst. – DELFI). Ši apklausa parodė tuos pačius skaičius. Nors ji buvo anoniminė, bet, matyt, dalis buvo tokių, kurie nenorėjo išsiduoti“, – sakė jis.

Pašnekovo nuomone, kiekvienoje visuomenėje yra dalis žmonių, nenorinčių dirbti, tačiau pas mus ji yra per didelė.

„Kiekvienoje visuomenėje yra dalis žmonių, kuri nenori ieškoti darbo. Neseniai buvau susitikęs su daugeliu užimtumo tarnybų vadovų, ne vien Lietuvoje yra ši problema. Bet šis santykis pas mus jau peržengė tam tikras normos ribas. Matyt, mes labai ilgai buvome auklėjami piktnaudžiauti teikiamomis privilegijomis ir imti iš valstybės. Galbūt tai yra susiformavę ne per paskutinį dešimtmetį“, – svarstė jis.

Natūraliu nedarbu laikomas maždaug 3,5 proc. nedarbas, būtent tiek žmonių bet kokiu atveju bet kurioje visuomenėje renkasi bedarbio duoną ir gyvenimą iš pašalpų. Maždaug toks nedarbas Lietuvoje buvo prieš krizę, kai labai trūkstant darbuotojų darbo neturėjo apie 80 tūkst. žmonių.

LDB vadovas, paklaustas, gal tokius apklausos rezultatus lemia bloga bedarbių nuomonė apie darbo biržos galimybes jiems pasiūlyti darbą, pripažino, kad šioje srityje problemų taip pat yra.

„Vieša opinija yra pakankamai neteisinga. Mano pareiga yra pagerinti įvaizdį. Tai yra daugiau ne mūsų darbo įvertinimas, bet labiau tai yra viešoji nuomonė, susiformavusi per daugelį metų. O kad pas mus trūkumų buvo, tai mes ir dabar dar jų turime“, – sakė M. P. Balašaitis.

Per pastaruosius du mėnesius skirtinguose miestuose LDB skyriai aktyviau dirbo su ilgalaikiais bedarbiais: jie buvo kviečiami į trijų dienų motyvavimo kursus, daliai jų buvo pakeisti konsultantai, sudaryti ir tikslinti individualaus užimtumo veiklos planai, jie dažniau kviesti į darbo biržą.

Šiose priemonėse dalyvavo 26,5 tūkst. bedarbių, kurie nepertraukiamai socialinę pašalpą gauna trejus ir daugiau metų arba darbo biržoje yra registruoti daugiau nei dvejus metus ir tie, kurie į darbo biržą grįžo po išbraukimo iš bedarbių sąrašų.

LDB duomenimis, po tokių priemonių 21 proc. bedarbių įsidarbino, 12 proc. buvo nutraukta darbo paieška, nes jie atsisakė tinkamo darbo, padarė kitus pažeidimus arba pasitraukė savo noru. Likusieji ilgalaikiai bedarbiai ir toliau ieško darbo.

PSD suvarė lietuvius į darbo biržas

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Poviliūnas atsargiai vertina pačių institucijų atliekamus tyrimus.

„Mes su kolegomis, deja, tokių tyrimų nesame darę. Kita vertus, aš būčiau linkęs šiek tiek skeptiškai žiūrėti į vadinamuosius viešųjų įstaigų užsakomuosius tyrimus. Tokie tyrimai dažniausiai atstovauja tam tikrų įstaigų tam tikram instituciniam interesui“, – DELFI sakė jis.

Tačiau sociologas pripažįsta, kad pagal statistiką lietuviai išsiskiria Europos Sąjungoje (ES) savo aktyvumu registruotis darbo biržoje.

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, lietuviai praėjusiais metais buvo tarp tų, kurie aktyviausiai darbo ieškojo darbo biržose.

Pavyzdžiui, pernai per darbo biržą Lietuvoje darbo ieškojo 84,4 proc. visų bedarbių, o 2009 m. – 65,9 proc., o 2008 m. – 44,9 proc.

Palyginti su kaimynais, lietuviai yra gerokai aktyvesni. Pavyzdžiui, pernai į darbo biržą kreipėsi vos 53,3 proc. Latvijos ir 59,5 proc. Estijos bedarbių.

Lietuvos statistika taip pat gerokai lenkia ir ES vidurkį, kuris pernai buvo 57,8 proc.

Anot pašnekovo, toks lietuvių aktyvumas aiškinamas praėjusių metų pradžioje atsiradusia prievole visiems nedraustiems gyventojams savarankiškai susimokėti privalomąjį sveikatos draudimą. Vadinasi, iš tiesų gali būti, kad ne tik dėl darbo paieškų žmonės registruojasi oficialiais bedarbiais.

„Matyti, LDB direktorius nėra neteisus, kad žmonės kreipiasi norėdami tam tikrų paslaugų. Deja, šioje statistikoje nėra duomenų, kokia dalis jų suranda darbą darbo biržoje“, – sakė sociologas.

Gyventojai, oficialiai registravęsi darbo biržoje, gali tikėtis iki 650 Lt bedarbio pašalpos, jei prieš tai turėjo pakankamą darbo stažą, vėliau jam mokama 315 Lt socialinė pašalpa, šeima gali tikėtis kompensacijų už šildymą ir vandenį, paramos maisto produktais, nemokamo vaikų maitinimu mokykloje.

Niekur nedrausti gyventojai, pavyzdžiui, dirbantys neoficialiai, namų šeimininkės, studijas baigę, bet darbo neradę jaunuoliai patys turi susimokėti privalomąjį sveikatos draudimą, kuris per mėnesį sudaro 72 Lt.

Gegužės 6 d. duomenimis, Lietuvoje oficialiai darbo neturi apie 265 tūkst. žmonių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į Paryžių vėl plūsta turistai (3)

Į Paryžių vėl grįžta turistai, po teroristinių išpuolių vengę Prancūzijos sostinės....

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (325)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Lietuvos „Gjensidige“ šiemet patyrė 3,4 mln. eurų nuostolių (12)

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (52)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (53)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (9)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (45)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (101)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (504)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (22)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (10)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...