Šiemet pramonės lūkesčiai nukrito 10 proc. punktų, tačiau ir toliau išlieka augimo zonoje bei siekia 63 punktus.
„Tendenciją buksuoti turi tekstilės sektorius, kuris konkuruoja su Pietryčių Azijos šalimis, medienos sektorius yra truputį pasisotinęs, tad irgi yra šioks toks dinamikos susitraukimas, bet tai yra vis dar auganti sritis. Maisto pramonė priklauso nuo naujai atrastų rinkų, jeigu jas pavyks efektyviai ir greitai pasiekti, augimas bus didesnis“, - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Juozapas M. Preikša, pridūręs, kad su sunkumais susiduria ir chemijos pramonė.
Pasak jo, iki šiol buvo daugiausia baimių, kad pramonės įmonės dėl sumažėjusio eksporto ar sumažėjusių produkcijos kiekių ims atsisakyti darbuotojų.
„Buvo baimintasi, kad įmonės pradės atleisti darbuotojus, mažinti atlyginimus, kiek tai yra įmanoma, mes matome visiškai priešingą situaciją. Produkcijos lygiai yra išlaikomi, o galbūt net ir keliami, darbuotojų kiekiai yra keliami, darbo užmokestis auga, įmonės tai daro savo pelningumo sąskaita, bet tikėdamosios geresnės ateities“, - apibendrino J. M. Preikša.
Jis pridūrė, kad pagrindo tam yra, nes yra ne tik naujų rinkų, bet ir jau sėkmingai išdirbtų rinkų.
Šiemet III ketvirtį, palyginti su I ketvirčiu, geriau yra nusiteikusi maisto ir gėrimų, tekstilės, chemijos, metalų, mašinų bei įrenginių ir apdirbamoji pramonė.
Suprastėjo medienos pramonės nuotaikos.
„Tai lėmė produkcijos kiekiai ir žaliavos kaina. Iš Lietuvos neapdirbta mediena gali būti vežama į visas pasaulio šalis, - kalbėjo J.M. Preikša. Tuo tarpu kaimyninės šalys reikalauja, kad mediena būtų bent kiek apdirbta. Dėl to gauname konteinerius, kurie prikraunami lietuviškos medienos ir vežami į Kiniją – tai tikrai vyksta. Tam, kad to nebūtų, rekomenduotume įvesti apribojimus, kurie padėtų reguliuoti medienos kainą.“
Elektronikos pramonės atstovų nuotaikos yra nepasikeitusios.
Pasak jo, elekronikos pramonėje nuotaikų lūkesčiai išlieka stabilūs, bet ne stagnuojantys.
Tačiau nepaisant nuotaikų pokyčių, pramonininkai konstatuoja, kad kas antras gamintojas šiemet planuoja eksporto plėtrą. Nors mažėja eksportas į NVS valstybes, didėja eksporto mastai į Pietų Ameriką (107 proc.) ir Aziją (76 proc.).
Maistininkai rado naujų rinkų
„Maisto ir gėrimų pramonė, matyt, atradusi naujas rinkas mano, kad eksporto augimas bus“, - dėstė J. M. Preikša.
Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos vadovas Egidijus Simonis sako, kad dabar maisto pramonės tikslas dirbti išlaikant mažesnius pelningumus.
„Tikimės, kad iki žiemos bus aišku, ar kainos išliks stabilios ir pradės kilti, ar jos liks tame pačiame lygyje, nes Kinija yra viena iš šalių, kuri prisidėjo prie krizės sumažindama valstybinį pieno miltų pirkimą, nutraukė kontaktus. Šiuo metu kalba eina apie valstybinį Kinijos pieno miltų pirkimą, o tai turėtų stabilizuoti situaciją pasaulinėse rinkose“, - dėstė jis.
E. Simonis pateikė duomenų, kad šiuo metu įmonių pelningumas siekia 0-2 proc., anksčiau jis siekė iki 3,5 proc.
Naujos rinkos, su kuriomis maisto pramonės atstovai ėmė dirbti po Rusijos sankcijų, yra Šiaurės Afrikos, Persijos įlankos, Azijos ir Pietų Amerikos šalys.
„Pieno segmente pradedama prekiauti su Persijos įlankos šalimis, mėsa – su musulmoniškomis šalimis, nes buvo įteisintas Halal įstatymas. Dirbame su Egiptu, Alžyru, Maroku, Saudo Arabija, Omanu, Kataru, taip pat siekiame atsidaryti Kinijos ir Brazilijos rinkose, tikimės, kad jos bus atidarytos pieno produktams“, - kalbėjo E. Simonis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija apklausia 150 aukščiausio lygio Lietuvos pramonės įmonių vadovus.
