Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto bendradarbio Arūno Pociaus, darbo rinka Lietuvoje augo iki 2007 metų, kai krašte buvo užimta 1,534 mln. darbo vietų, o nedarbo lygis siekė vos 4,3 procento. Tačiau vos po trejų metų jau buvo fiksuojamas aukščiausias nedarbo lygis - 18,2 procento. Pastarųjų metų kai kuriais mėnesiais bedarbių skaičius viršija net 300 tūkstančių.

Šių metų sausio 1 dieną krašto teritorinėse darbo biržose buvo registruota 227,1 tūkst. bedarbių, arba 11 proc. visų darbingų Lietuvos gyventojų. Gruodį į darbo biržas kreipėsi 23,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

"Maži atlyginimai nemotyvuoja dirbti arba įsidarbinti legaliai. Juk gaudamas minimalų atlyginimą rajono gyventojas dar gali išgyventi, prisidurdamas maisto iš savo ūkelio, o miestų gyventojams tai jau neįmanoma. Tokio atlyginimo maža net butui žiemą išlaikyti, - sakė A.Pocius ir pridūrė: - Didžiulė tragedija, kai įsidarbinti negali ieškantis darbo žmogus, o ne nenorintis dirbti. Juk registruotis biržoje žmones motyvuoja ne tik darbo paieška. Bedarbiais registruojasi ir žmonės, neturintys motyvacijos dirbti, o tik siekiantys socialinės paramos pašalpomis, mokesčių lengvatomis ar norėdami gauti pažymą - pavyzdžiui, pigiau įsigyti verslo liudijimą."

Valstybei jau nėra kur trauktis, todėl aktyvinti darbo politiką būtina. A.Pociaus nuomone, be atlyginimų didinimo (tai priklauso pirmiausia nuo darbdavių), matyt, vertėtų įvykdyti darbo užmokesčio reformą valstybės sektoriuje. Jo manymu, vertėtų įvesti progresinius mokesčius, bet ne ir taip mokesčiais perkrauto darbo užmokesčio sąskaita, o apmokestinant visas asmens pajamas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją