Lietuvių emigrantų pamėgtose valstybėse kartais pajuokaujama, kad jose dirba profesionaliausi valytojai, statybininkai ar padavėjai – kone visi su aukštuoju išsilavinimu. Tačiau ne visose šalyse užsimerkiama prieš lietuvišką išsilavinimą. Per paskutinius ketverius metus į Kanadą išvyko dirbti 87 lietuviai, kurie šioje šalyje gali tęsti savo karjerą.
Vankuveryje dangoraižiai puikiai dera su žaliomis laisvalaikio ir pramogų zonomis
© Shutterstock nuotr.

Dar visai neseniai „Facebook“ socialiniame tinkle reklaminėmis žinutėmis buvo atakuojama ir daugiau lietuvių jaunimo su pasiūlymu sudalyvauti specialioje programoje, kuri padėtų įsitvirtinti Šiaurės Amerikos šalyje.

Gerai suprasdama demografines problemas, senėjančios visuomenės grėsmes bei galvodama apie ilgalaikį šalies gėrį Kanada ne vienerius metus kviečiasi į Šiaurės Ameriką profesionalus iš viso pasaulio. 2008-2012 m. laikotarpiu sudalyvauti Federalinėje kvalifikuotų darbuotojų programoje (angl. Federal Skilled Worker Program) panoro 172 lietuviai. 87 iš jų buvo pakviesti išsikelti į Kanadą.

„Valdžios svarbiausias prioritetas – darbas, ekonominis augimas ir ilgalaikės perspektyvos“, - yra teigęs Kanados imigracijos ministras Jasonas Kenney.

Minėta programa yra pagrindinis valdžios įrankis formuojant ilgalaikę imigraciją. Kaip DELFI teigė Kanados pilietybės ir imigracijos departamento viešųjų ryšių atstovas Glennas Johnsonas, norintys Kanadoje apsigyventi kandidatai yra vertinami pagal tam tikrus kriterijus ir sprendžiama, ar jie sugebės prisitaikyti prie šalies darbo rinkos.

Profesionalai turi įrodyti geras anglų ir/arba prancūzų kalbos žinias, turėti tinkamą išsilavinimą, bent metus nepertraukiamo darbo patirties. Nuo šių metų gegužės mėnesio atnaujinus programą nurodomos specialybės, kurių atstovai itin laukiami Kanadoje.

Skelbiama, kad šalyje trūksta geologų, civilinės inžinerijos specialistų, mechanikos, energetikos, kasybos, aviacijos, kompiuterių inžinierių, programuotojų, audiologų, fizioterapeutų, laboratorijų technologų, radiologų ir pan.

Taip pat imigracijos departamentui reikia įrodyti, kad turite pakankamai lėšų atvykus pragyventi Kanadoje. Vienas asmuo turi turėti apie 27 tūkst. Lt, dviejų asmenų šeima – apie 34 tūkst. Lt., trijų asmenų šeima – apie 42 tūkst. Lt.

Norintys gauti leidimą gyventi ir dirbti Kanadoje pagal minėtą programą gyventojai turi surinkti tam tikrą balų skaičių. Balai skiriami už kalbos mokėjimą, darbo patirtį, specialybę ir kitus kriterijus.
Nuo šių metų gegužės mėnesio atnaujinus programą didesnė svarba skiriama geram kalbos žinojimui, amžiui. Teigiama, kad jaunesnis žmogus turės geresnes galimybes įsitvirtinti visuomenėje ir sukurti sėkmingą karjerą.

Neretai pajuokaujama, kad profesionalus į savo šalį kviečianti Kanada nori ne tik padengti tam tikrų specialistų trūkumą, bet ir padidinti reprodukcinio amžiaus jaunimą.

Anglakalbėms šalims prisitraukti užsieniečius lengviau

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka primena, kad Kanados vykdoma programa – ne vienintelė, bandanti selektyviai atrinkti į šalį atvykstančius emigrantus. Panaši sistema galioja ir JAV su „žaliąja korta“, o Europoje egzistuoja „mėlynoji korta“.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Selektyvus kvietimas yra naudingas šalims. Anksčiau šalys yra pasimokę, priimdami bet kokius emigrantus. Vienas atvažiuodavo, tada iš paskos – likusi šeima. Be išsilavinimo, kalbos, jie sunkiai integruodavosi. Taip prisikūrė priemiesčių, kur daug nedarbo, gyvenama iš pašalpų“, - pasakojo sociologas.

R. Lazutka svarstė, kad tokias programas įvedančios šalys neturi per daug dėti pastangų, kad pritrauktų reproduktyvaus amžiaus emigrantus.

„Jauni žmonės natūraliai judresni, mobilesni. Senesnė karta nebeturi ilgalaikių planų karjeroje arba jau joje pakankamai pasiekę“, - pridėjo pašnekovas.

R. Lazutka pabrėžė, kad šalys profesionalius lietuvius išsivilioja ne tik per įvairias įdarbinimo programas, stažuočių galimybes, bet ir per švietimo sistemą. Studijos užsienio šalyje neretai leidžia pasilikti ir karjerą pradėti ne gimtinėje.

Kalbėdamas apie Lietuvoje pradėjusį augti profesionalių darbuotojų trūkumą ir galimybę jų pasikviesti iš šalies sociologas teigė, kad gal Lietuva ir viliotų ekonomiškai silpnesnių valstybių gyventojus, tačiau juos vis dėlto atbaidytų lietuvių kalba, kurios tektų mokytis.

Paklaustas apie darbo jėgos mobilumą, R. Lazutka visgi priminė, kad žmogus nėra labai mobili būtybė. Europos Sąjungoje vos 5 proc. gyventojų dirba ne savo kilmės šalyje.

„Be to, mūsų statistika rodo, kad masinė emigracija vyksta tų žmonių, kurie visgi neturi didelės darbo patirties, tik baigę mokyklas“, - siūlo nesibaiminti pašnekovas, kad Lietuva neteks daug profesionalių darbuotojų.

Lietuvių vertinimą įrodo ir į Lietuvą atsikeliančios tarptautinės kompanijos

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė Gintarė Aldonytė įsitikinusi, kad lietuvių, kaip profesionalų, įvertinimas jaučiamas ne tik jų sėkmingose karjerose užsienio šalyse, bet ir užsienio kompanijoms ateinant į Lietuvą ir ja nenusiviliant.

„Tai, kad lietuvių išsilavinimas vertinamas užsienio šalyse rodo užsienio kompanijų atėjimas į Lietuvą ir tam tikrų specialybių darbuotojų trūkumas. Vadinasi, įmonės pasitiki Lietuva ir šalies šveitimo sistemoje paruoštais specialistais“, - teigė ji.

Pasak pašnekovės, Lietuvoje darbuotojų trūkumas jaučiamas ne tik todėl, kad daug išsilavinusio jaunimo išvyko į užsienį dirbti nekvalifikuotų darbų, bet ir todėl, kad daug išvažiavę dirbti darbų pagal specialybę.

„Tai ir medikai, ir IT specialistai, ir ekonomistai. Jie sėkmingai darbuojasi užsienio šalyse“, - pridėjo ji.

Pasiteiravus, kaip galėtų Lietuva pasistengti gerus specialistus išlaikyti viduje, G. Aldonytė atsakė, kad užduotis nėra lengva.

„Čia negalioja jokios priverstinės priemonės, nesustabdysi. Patys norėjome laisvės. Bet visgi daug žmonių ir grįžta, parveža patirtį“, - sakė ji.

ISM Karjeros centro vadovė taip pat svarstė, kad ateityje Lietuvoje stipriai bus pradėtas justi ne tik nekvalifikuotos, bet ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

„Tikriausiai kažkokią alternatyvią programą kaip Kanadoje turėsime sukurti ir mes“, - spėjo pašnekovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (4)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Apklausa: 6 iš 10 pažįstamiems atskleidžia, kokią algą gauna (6)

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri...

„Lemon Gym“ žengia į Kauną (1)

Sporto klubų tinklas „ Lemon Gym “ atvėrė duris Kaune, Šilainių mikrorajone. Čia kauniečių...

„Lietuvos draudimas“ pirmąjį pusmetį uždirbo 6,4 mln. eurų grynojo pelno (10)

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „ Lietuvos draudimas “ pirmąjį šių metų...

„Foksitai“ neleidžiama vystyti jėgainės projekto (1)

Energetikos ministerijoje svarstomas bendrovės „ Foksita “ prašymas pradėti tarnybinį...

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (64)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (47)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (50)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (139)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (33)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba (1)

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (95)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (9)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (10)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...