Danijos pavyzdys: visuomeninių sektorių plėtra lėmė sėkmę verslui

Danijos įmonių sėkmė yra neatsiejama nuo visuomenės gerovę užtikrinančių sektorių plėtros, mano Danijos patentų ir prekės ženklų biuro vadovas Jesperas Kongstadas. Ekonomistas dėsto, jog toks modelis veikia pakankamai paprastai: kai valstybėje plėtojama skirtingiems visuomenės poreikiams tarnaujanti infrastruktūra, nišų lengviau randa ir verslas.

„Kokia mūsų sėkmės paslaptis? Ši šalis nuolat plėtojo tas verslo sritis, kur jau yra sukurta infrastruktūra, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sektoriuje. Šis sektorius Danijoje yra plėtojamas nuo labai senų laikų, todėl ir susijusios verslo sritys vystėsi pakankamai sparčiai. Tokių visuomeninių sričių plėtra lėmė sėkmę daugeliui verslininkų“, - sako J. Kongstadas.

Lietuvai trūksta efektyvios patentų ir elektroninės sistemos

Tačiau, pasak jo, verslo plėtrą gali užtikrinti ne tik šalyje vykstanti plėtra, bet ir galimybės gaminius ar paslaugas eksportuoti į Europos Sąjungos (ES) šalis, dėl to šiuo metu Danija bendradarbiauja su Lietuva ir Lenkija, bei kitomis valstybėmis tobulinant jų patentų registravimo sistemas, kad naujai sukuriami išradimai būtų efektyviai panaudoti, o verslui atsirastų daugiau įrankių inovacijoms ir plėtrai ES. Danija yra viena geriausiai į bendrąją ES rinką besiintegravusių valstybių.

„Jei palyginsime, kodėl Danijos integracija į bendrąją ES rinką yra žymiai geresnė nei Baltijos valstybių, reikia turėti omenyje tai, kad mes buvome ES nuo pat 1973-ųjų. Taigi mūsų institucijos jau ne vieną dešimtmetį dirba ta linkme, kad įterptų ES į daugelį vykdomų veiklų. Ir, manau, kad svarbiausia mūsų išmokta pamoka yra, jog ES lygio sprendimus reikia vertinti ne kaip užsienio politiką, o kaip vidaus”, - kitą šios šalies pranašumą įvardija Danijos verslo ir augimo ministerijos tarptautinio sekretoriato vadovas Troelsas Blicheris Danielsenas.

Anot jo, Baltijos šalių regiono rinka yra labai panaši į Danijos, tačiau geresnei šių šalių integracijai reikia ne tik laiko, bet ir galimybių, pavyzdžiui, verslo procesų perkėlimo į elektroninę erdvę.

Giria Estiją

„Baltijos šalys yra trys palyginti nedidelės valstybės, kurių rinkos yra atviros ir priklausomos nuo eksporto, kaip ir Danijos. Tačiau bendrosios ES rinkos veikimas yra problematiškas. Jei jūs paklaustumėte Švedijos verslininkų apie prekybą su Daniją, jie jums atsakytų, kad ir šioje šalyje yra nuostatų, trukdančių prekių ar paslaugų judėjimui. Manau, visos ES valstybės turi įvairių „jei“, „ir“, „bet“, kurie bendrojoje rinkoje tampa iššūkiu. Tačiau visi yra susidomėję galimybe sukurti didesnę bendrąją rinką, nes ji naudos atneša ne tik vartotojams ir įmonėms, bet ir visam regionui, kuris tampa konkurencingesnis, palyginti su Kinija, Indija, Rusija ar JAV. Danija yra palyginti nedidelė ekonomika ir mums visada atrodė, kad bendroji ES rinka yra puikus įrankis konkurencingumui didinti ir nesvarbu, kiek mes turėsime euro zonų, tačiau bendroji rinka galioja visoms 27 valstybėms“, - sako T. Blicheris Danielsenas.

Jis įsitikinęs, kad šiuo metu vienas svarbiausių žingsnių užtikrinti ES bendrosios rinkos funkcionavimą yra sudaryti kuo daugiau galimybių formalumus susitvarkyti internetu ir čia sako matantis daug ko pasimokyti iš Estijos.

„Vienas svarbiausių dalykų, kuris mano manymu, laukia ES bendros rinkos yra persikėlimas į internetą, kartu tai bus ir didžiausiu iššūkiu. Danijoje žmonės aktyviai naudoja internetą apsipirkimams ir tikisi, kad ateityje jie galės taip pat laisvai tvarkyti daugelį kitų reikalų internetu. Pavyzdžiui, šiuo metu yra pakankamai sudėtinga internetu gauti sąskaitą faktūrą ar važtaraštį iš kai kurių ES šalių, taip pat naudotis elektroniniais viešaisiais pirkimais. Manau, vienu pagrindiniu elektroninės bendrosios ES rinkos kūrėja galima pavadinti Estiją ir mes tikrai domimės Estijoje pritaikytomis idėjomis ir sprendimais“, - sako T. Blicheris Danielsenas.

Europa standartų verslui nebediktuoja

Tokios pat pozicijos laikosi ir Europos politikos centro vadovas Hansas Martensas: „Didžiausias iššūkis su kuriuo dabar susiduria ES bendroji rinka, yra jos modernizacija, ypatingai paslaugų teikimo bei skaitmenizacijos srityse, kur mes labai atsiliekame nuo kitų regionų. Anksčiau Europa diktavo standartus, tačiau ateinančiai kartai reikalavimus nustato kitų regionų atstovai.“

H. Martensas sako, jog ES gyvavimo laikotarpiu buvo pasiekta daug laimėjimų, pavyzdžiui, laisvas žmonių judėjimas Šengeno zonoje, kuris padėjo sukurti ir daugybę naujų darbo vietų, tačiau dabar susiduriama su naujais iššūkiais, kurių didžiausi yra kaip užtikrinti ekonomikos augimą ir įmonių konkurencingumą, kas padėtų spręsti tokias problemas kaip nedarbas.