Danijos statistikos tarnybos duomenimis, šalies ūkis antrąjį ketvirtį išaugo 0,5 proc., o per metus – 0,4 proc. Panašius skaičius savo prognozėse nurodė ir ekonomistai.
Augimą į viršų tempė viešojo sektoriaus vartojimas ir išaugusios eksporto apimtys, tačiau vidaus paklausa smuko.
Nuo pat 2008 m. prasidėjusios pasaulinės finansų krizės, kuomet sprogo nekilnojamojo turto burbulas ir dauguma namų ūkių apribojo savo išlaidas, Danijos ekonomika į priekį juda vėžlio žingsneliais. Nei centro-dešinės, nei centro-kairės vyriausybėms nepavyko ekonomikos grąžinti į vėžes.
Danijos ekonomika orientuota į eksportą, čia įsikūrę daug svarbių bendrovių, tokių kaip laivybos kompanija „Maersk“ ir vaistų gamintojas „Novo Nordisk“, tad šalies ūkį skaudžiai palietė Europos rinkoje fiksuojamas paklausos smukimas.
Šalies vyriausybė prognozuoja, kad šiemet ekonomika kilstels 0,9 proc., o kitąmet išaugs 1,5 proc. – mažiau, nei kad prognozuota anksčiau.
Kaip viena iš kliūčių ekonomikos augimui pastaruoju metu įvardijami itin aukšti pelno mokesčiai ir kilo diskusijos dėl jų sumažinimo, esą galinčio paskatinti ūkio atsigavimą.
Daniją valdo centro-dešinės vyriausybė, vadovaujama Liberalų partijai priklausančio ministro pirmininko Larsas Lokke Rasmusenas, remiama Liberalų aljanso bei prieš imigraciją nusistačiusios Danijos žmonių partijos.
Liberalų aljansas pagrasino neberemti vyriausybės, jeigu mokesčiai nebus sumažinti, o Danijos žmonių partija tokio sprendimo prioritetu nelaiko, tačiau nori, kad ir toliau būtų investuojama į šalies gerovės sistemą, papildomų lėšų gavus sumažinus imigraciją.
Analitikai teigia, kad, jeigu L.L. Rasmusenui nepavyks šioje situacijoje tinkamai išlaviruoti, gali tekti skelbti išankstinius rinkimus. Ministras pirmininkas šaliai vadovauja dar vos vienerius metus.
Antradienį rengtoje spaudos konferencijoje L.L. Rasmusenas išsakė baimes, kad šalis atsilieka nuo Vokietijos bei Švedijos ir kad ateities kartoms gali tekti gyventi prasčiau nei dabar.
