D. Šliora. Žengtas žingnis bitkoinų reguliavimo link

 (12)
Bitkoinai, kaip ir kitos nereguliuojamos kriptovaliutos, sulaukė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) dėmesio.
D. Šliora. Žengtas žingnis bitkoinų reguliavimo link
© Bendrovės nuotr.

Kontroversiškame 2015 spalio 22 d. sprendime ESTT pripažino, jog bitkoinai (kaip ir kitos tuo pačiu modeliu veikiančios virtualios valiutos) laikytinos valiutomis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiavimo tikslais. Tokia pozicija pasirinkta nustačius, jog bitkoinai negali būti laikomi preke nagrinėjamos direktyvos kontekste, o šio „produkto“ paskirtis yra itin panaši į tradicinės valiutos paskirtį.

Šiuo sprendimu ESTT pamynė formalų požiūrį į tradicinį valiutos apibrėžimą. Nors tai leido dėl mokestinės naštos lengviau atsikvėpti tokių kriptovaliutų keityklų (keičiančių virtualias valiutas į tradicines valiutas ir atvirkščiai) operatoriams, tuo pačiu metu netiesiogiai žengtas dar vienas žingsnis šio sektoriaus reguliavimo link.

Analizuojant Europos Sąjungos valstybių narių požiūrį tampa akivaizdu, jog jos neturi bendros pozicijos ne tik kriptovaliutų apmokestinimo, bet ir su šia valiuta susijusių paslaugų, tokių kaip bitkoinų „piniginės“, bitkoinų keityklos, atsiskaitymo bitkoinais už prekes sistemų reguliavimo klausimais.

2013 metais Europos Centrinis Bankas išsakė poziciją, jog kriptovaliutos nepatenka į jokią tradicinę atsiskaitymo priemonių kategoriją. Kadangi kriptovaliutos naudojamos ne tik atsiskaitymo, bet ir investavimo tikslais, susidarė situacija, kai vartotojams bei visuomenei itin daug grėsmių keliantis produktas liko nereglamentuotas.

Sprendimas prilyginti kriptovaliutas tradicinei valiutai, o prekybą šiomis valiutomis finansinėms operacijoms nėra netikėtas. Prekybos virtualiomis valiutomis centru siekianti tapti Jungtinė Karalystė jau iki ESTT sprendimo laikėsi tokios pozicijos.

Pažymėtina ir tai, jog Jungtinėje Karalystėje kriptovaliutų reguliavimas bei šio sektoriaus sprendiniai yra kompleksiniai. Pavyzdžiui, dar šių metų pavasarį buvo priimtas sprendimas, kuriuo kriptovaliutų keityklos buvo įpareigotos laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai.

Poreikis reguliuti kriptovaliutų sektorių pripažįstamas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šios valstybės teismai jau ne kartą yra pripažinę, jog kriptovaliutos turėtų būti laikomi pinigais siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, taip pat pinigų plovimo prevencijos tikslais ir kt. Vis dėlto Jungtinių Amerikos Valstijų institucijos pasirinko kitą būdą tiems patiems tikslams pasiekti, ir kitaip nei nurodoma ESTT sprendime, pripažino bitkoinus biržos preke, patenkančia į tą pačią reguliuojamų prekių kategoriją kaip auksas, nafta ir kita.

ESTT sprendimu sudarytos prielaidos Europos Sąjungos valstybėms narėms bei jose veikiančioms priežiūros institucijoms aktyviau reguliuoti kriptovaliutų paslaugų sektorių.

Aiškumas ir nuspėjamumas kriptovaliutų apmokestinimo srityje skatina jų populiarumą, todėl didėja ir su šiomis valiutomis susijusių rizikų mastai. Iki šiol Lietuvos Bankas yra viešai įspėjęs visuomenę dėl su virtualiomis valiutomis susijusių rizikų, tačiau nėra ėmęsis aktyvių veiksmų šiam sektoriui reguliuoti, šie klausimai taip pat nesulaukia ir įstatymų leidėjo dėmesio.

Esama iniciatyvų, kuriomis siekiama sukurti vieningą virtualių valiutų reglamentavimą visos Europos Sąjungos lygmeniu. 2014 m. virtualių valiutų rizikų analizę taip pat reglamentavimo pasiūlymą pateikė Europos bankininkystės institucija (angl. European Banking Authority). Atkreiptinas dėmesys, kad virtualių valiutų reguliavimo klausimai nepatenka ir į antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos taikymo sritį, todėl lieka neaišku, kada šis sektorius bus sureguliuotas tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos lygmeniu.

ESTT sprendimu išspręsta dalis su bitkoinų ir kitų kriptovaliutų apmokestinimu susijusių klausimų. Nors tai nėra sprendimas, kuriuo pasiekiama visiško aiškumo, vis dėlto juo žengtas dar vienas žingnis, kuris gali padėti užtikrinti ne tik kriptovaliutų patikimumą, bet ir visuomenės interesų apsaugą.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Padidinta minimali alga kai kuriems kirto per kišenę (90)

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pripažįsta, kad nuo liepos 1-osios minimaliai algai padidėjus iki 380 eurų, kai kurie dirbantieji neteks anksčiau gautų pašalpų.

Pradėtas tyrimas dėl galimai diskriminuojamos įdarbinimo politikos vyrų grožio studijoje (15)

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo tyrimą kontrolierės Agnetos Lobačevskytės iniciatyva dėl vyrų grožio studijos „Men's Spot“ vadovo įdarbinimo politikos, kuri galimai diskriminuoja asmenis dėl tautybės. Lygių galimybių įstatymas numato darbdavio pareigą priimant į darbą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgiant į asmenų tautybę. Šios pareigos nevykdymas laikomas lygių galimybių pažeidimu.

Euro zonoje išduodama daugiau paskolų

Euro zonoje liepą verslui išduota daugiau paskolų, o tai rodo, kad pinigų sąjungos valstybės yra atsparios „Brexit' sukeltiems padariniams, tad mažiau reikės ir Europos centrinio banko (EC) skiriamų ekonomikos skatinimo priemonių, praneša „Market Watch“.

Planuojama didinti biudžetininkų algas (75)

Nuo kitų metų sausio turėtų didėti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, atlyginimai.

Lietuvoje – atlyginimų šuolis (528)

Vidutinis mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 8,1 proc. didesnis, rodo Statiskos departamento duomenys.