Nuo šių metų 400 tūkst. žmonių savo II pakopos pensiją kaupia papildomai prisidėdami savo lėšomis. Pensijų fondų investavimo rezultatai iš tiesų labai geri, o Lietuvos planai įsivesti eurą pensijų sistemai turėtų tapti stabilizuojančiu veiksniu, ir tai džiugina.
Fondų investavimo rezultatus lėmė pasaulio ekonomika
Į II pakopos pensijų fondus pervedamos įmokos Lietuvoje kol kas yra vienos mažiausių Europoje, tačiau fondų investavimo rezultatai – pavyzdingi. Per beveik dešimt veiklos metų Lietuvoje pensijų fondams buvo pelningi visi, išskyrus 2008 m. ir 2011 m. 2013 m. pensijų fondams taip pat buvo sėkmingi – visų Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų vienetų vertės vidutiniškai didėjo 4,28 proc. Didžiausią vidutinį apskaitos vieneto vertės augimą – 9,38 proc. – fiksavo akcijų pensijų fondai.
Fondų rezultatams 2013 m. lemiamos įtakos turėjo euro zonoje pasibaigusi ilgiausia visų laikų recesija, taip pat stiprėjęs JAV ekonomikos atsigavimas. Dauguma centrinių bankų – JAV Federalinis rezervų bankas, Europos centrinis bankas, Japonijos centrinis bankas, Anglijos centrinis bankas – ėmėsi palaikomosios pinigų politikos: žemumose buvo laikomos bazinių palūkanų normos, aktyviai buvo vykdomos ekonomikos skatinimo programos. Vis dėlto ekonomikos gaivinimo ciklas nėra visiškai sklandus – atviras išlieka klausimas, ar pavyks ilguoju laikotarpiu išlaikyti kurtą pasitikėjimą bei tvarų rinkos augimą?
„Danske Capital investicijų valdymas“ pensijų fondai pirmąją 2013 m. pusę laikėsi palyginti atsargios investavimo strategijos – akcijoms skirta lėšų dalis buvo kiek mažesnė nei galima maksimali. Metams įsibėgėjus, akcijų dalis palaipsniui buvo didinama, pasinaudojant vasaros ir ankstyvo rudens korekcijomis rinkoje. Buvo papildomai investuojama į Europos akcijas ir į pasaulio aukšto pajamingumo obligacijas, išlaikant anksčiau investuotas lėšas į akcijas sparčiai augančių ekonomikų rinkose, obligacijas ir ilgo termino vyriausybių obligacijas.
Pasikeitimai pensijų kaupime – žingsnis į priekį
Šiuo metu didžiausias iššūkis tvariam pensijų kaupimui Lietuvoje vis dar yra valdžios noras labiau pasitarnauti tik kai kurioms vyresnių rinkėjų grupėms bei tvirtos pozicijos ateities pensijų sistemos klausimais neturėjimas. II pakopos pensijų sistema atsirado dar 2004 m., 2007 m. pervedimai į pensijų fondus buvo didžiausi – siekė net 5,5 proc. nuo asmens atlyginimo. Tačiau vėliau buvo žengtas ne vienas žingsnis atgal vis mažinant pervedimus. Nors šalies Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad sumažinimai turėtų būti kompensuoti, tačiau nei kada, nei kaip tai atsitiks, kol kas niekas net nešneka. Priešingai, į daugiau kaip pusės II pakopos pensijų kaupime dalyvaujančių asmenų pensijų fondus nuo 2014 m. bus pervedama mažiau nei 2013 m. – vietoj 2,5 proc. nuo dalyvio atlyginimo bus pervedama tik 2 proc. Tuo metu, pavyzdžiui, Estijos gyventojas savo II pakopos pensijai gali skirti net iki 9 proc. savo atlyginimo. Net minimaliai kaupiančių Estijos gyventojų pervedimai į II pakopos pensijų fondus bent 2 kartus didesni nei Lietuvoje.
Tačiau praėjusius metus vis tik galima vadinti žingsniu į priekį – pensijų sistemoje įvykdyti pakeitimai aiškiai parodė žmonių interesus bei aktyvumą rūpinantis savo pensija. Prisidėti papildomai savo lėšomis ir taip pat gauti papildomų lėšų iš valstybės panoro daugiau gyventojų nei buvo prognozuota. Ir nemaža dalis gyventojų jau šiemet pradės gauti didesnes įmokas į savo pensijų fondus, nei gavo pernai.
Pasirinkusiems II pakopos pensijų fonduose kaupti pensiją papildomai, valstybė pažadėjo nuo 2014 m. skirti 1 proc., o nuo 2016 m. – 2 proc. priemoką iš valstybės biudžeto, kuri bus apskaičiuojama pagal vidutinį šalies mėnesio darbo užmokestį. 2014 m. mėnesio priemoka iš biudžeto vienam kaupiančiajam sieks beveik 22 litus, taigi, vien per šiuos metus tai turėtų sudaryti daugiau nei 88 mln. litų. Iš viso šiemet į II pakopos fondus iš „Sodros“ turėtų būti pervesta 480 mln. litų. Svarbu ir tai, kad naujausi pokyčiai pensijų kaupime yra labiausiai naudingi mažai uždirbantiems visuomenės nariams. Tokiu būdu II pakopos pensijų sistema tapo socialiai gerokai jautresnė.
Euro siekis – stabilumo garantas?
2014 m. Lietuvos Vyriausybė turėtų kelti sau tikslą išlaikyti pensijų kaupimo sistemos tęstinumą bei skatinti gyventojus toliau rūpintis bei nuolat domėtis savo pensija. Taip būtų sprendžiamos ir „Sodros“ ateities problemos, kurios visuomenei senstant bus vis aktualesnės.
Tačiau grėsmės, susijusios su šalies gebėjimais valdyti savo finansus vis tik išlieka realios. Tikėtis palankaus scenarijaus leidžia Lietuvos siekis prisijungti prie euro zonos 2015 m. Tikėkimės, kad valdžia stengsis gerai kontroliuoti šalies finansus, o tai bus palaikantis ir stabilizuojantis veiksnys ir pensijų sistemai Lietuvoje.