Taip po susitikimo su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku tvirtino vyriausioji prezidentės patarėja ekonominiams ir socialiniams klausimams Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„Prezidentė pažymėjo, kad negalima taikstytis su nepagrįstomis šildymo ir didėjančiomis atliekų tvarkymo, pastatų priežiūros ir renovavimo kainomis, kurias diktuoja įvairiose komunalinių paslaugų srityse besiformuojantys monopoliniai dariniai Konkurencijos taryba turi nustatyti, kas daro įtaką šioms kainoms. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliavo nebeužtenka. Komunalinis sektorius turi tarnauti žmonėms, o ne atvirkščiai", - po susitikimo sakė ji.
Pasak prezidentės patarėjos, dabartinis kainų nustatymas sudaro erdvės įmonėms pasipelnyti iš vartotojų.
„Kainodara yra paremta metodikomis, tačiau metodikos nenustato visiškai nepajudinamos kainos. Kainą sudaro kelios dedamosios. Norint daugiau pasipelnyti, galima galvoti, kad kainas galima išpūsti. Nuo to nukenčia vartotojai. Žvelgiant į dabartinę situaciją, atrodo, kad vartotojai tarnauja komunalininkams, o ne atvirkščiai. Kalbant apie renovaciją, matome, kad tam tikrose savivaldybėse renovacija stringa. Ten, kur ji stringa, matosi viena renovavimo kompanija, kuri laimi visus viešuosius pirkimus.“, - teigė G. Kaminskaitė-Salters.
„Aš galvoju, kad būtų labai naudinga, jeigu Konkurencijos taryba atliktų tyrimą ir paanalizuotų situaciją“, - pridūrė ji.
Pasak prezidentės patarėjos, prisidengdami Rusijos sankcijomis pieno perdirbėjai pieno gamintojams moka gerokai mažesnę kainą nei pieno savikaina.
„Sunkiai paaiškinama tai, kad kai kurių pieno produktų kainos parduotuvėse netgi kyla. Kažkuri pieno grandinė leidžia sau piktnaudžiauti ir visos institucijos turėtų labiau suklusti“, - teigė G. Kaminskaitė-Salters.
Tuo metu Š. Keserauskas sakė, istorijoje yra buvę pavyzdžių, kai pasinaudojant krizėmis „galima pabandyti paderinti kainas“, tačiau kartu jis atkreipė dėmesį, kad supirkimo kainų kritimas savaime nereiškia pažeidimo.
„Jeigu tai (susitarimai - DELFI) būtų nustatyta, mes galime labai griežtai į tai žiūrėti“, - po susitikimo komentavo jis.
Paklaustas, kokias problemas galėtų įvardyti šilumos sektoriuje, Konkurencijos tarybos pirmininkas sakė, kad pagrindinis blogio šaltinis reguliuojamuose sektoriuose yra tai, kad jie neturi paskatos žaliavas pirkti kuo pigiau.
„Kodėl jie neturi paskatos pirkti pigiai? Todėl, kad jie gali įsigijimo kainą perkelti toliau grandinėje. Ta kaina tampa sureguliuota, taigi leidžiama kaina, ir ją galiausiai sumoka vartotojai. (…) Mes aptarėme, tačiau negaliu konkrečiai atskleisti, kokie galėtų būti Konkurencijos tarybos sprendimai, kad tą paskatą panaikintume“, - kalbėjo Š. Keserauskas.
DELFI primena, kad „Vilniaus energiją“ valdo bendrovė „Dalkia“, siejama su „Icor“ koncernu, kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pavadinusi „grobuonimi".
„Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų“, - metiniame pranešime tvirtino šalies vadovė.
