Donaldo Trumpo sprendimas pasitraukti iš Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), prieštaringai vertinamos prekybos sutarties, nepatiko kitiems pasaulio lyderiams.
„TPIP be Jungtinių Amerikos Valstijų nebetenka prasmės“, – pasakė Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe. Kitų šalių lyderiai kalba kitaip: mes judėsime toliau be jūsų ir sudarysime susitarimus su kitomis šalimis.
„Vietoj Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės gali būti sudarytas kitas susitarimas, bet jau be JAV, – lapkričio 11 d. Rusijos valstybiniam naujienų kanalui RT pasakė Peru prezidentas Pablo Pedro Kuczynskis. – Jame dalyvaus Kinija, taip pat Rusija.“
Prekyba yra didžiausias prioritetas daugumai pasaulio lyderių, tarp jų ir P. Kuczynskiui.
Praeitą savaitę jis surengė APEC konferenciją – aukščiausiojo lygio susitikimą prekybos klausimais, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Barackas Obama ir Kinijos prezidentas Xi Jingpingas, taip pat Lotynų Amerikos ir Azijos bei Ramiojo vandenyno šalių lyderiai.
Praėjus dienai po APEC konferencijos Donaldas Trumpas paskelbė, kad tą pačią dieną, kai jis įžengs į Baltuosius Rūmus, Amerika pasitrauks iš Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. Likusieji APEC nariai – 21-os šalies lyderiai – nebuvo patenkinti šiuo pareiškimu.
„Mes dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą laikyti savo rinkas atviras ir kovoti su visomis protekcionizmo apraiškomis“, – pareiškė lyderiai bendrame pranešime.
Amerikai traukiantis iš verslo reikalų su kitomis valstybėmis sferos, į jos vietą noriai pretenduoja Kinija ir Rusija.
Kinija jau inicijuoja savo prekybos susitarimą, žinomą kaip Regioninis ekonominės partnerystės susitarimas (angl. Regional Comprehensive Economic Partnership, RCEP), kuris apima daugumą šalių, pavyzdžiui, Japoniją ir Australiją, kurios būtų dalyvavusios ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarime.
Jei pavyks sudaryti RCEP, Kinija atsidurs stipriausiosios pozicijoje ir ateityje vadovaus didesnei laisvosios prekybos erdvei. Prie Kinijos jau jungiasi ir kitos Azijos šalys, pavyzdžiui, Filipinai.
Kinija į RCEP mielai kviečia ir Lotynų Amerikos šalis – ji akivaizdžiai jau rankiojasi reikiamas šalis iš TPIP griuvėsių.
Ir tai turi prasmę. Kinija ir net Rusija jau varžosi, kuri pakeis JAV įtaką Lotynų Amerikoje – regione, kuriame anksčiau vyravo JAV, teigia ekspertai.
Kinija ir Rusija pastaraisiais metais daug investavo į Lotynų Ameriką. Kinijos valstybiniai bankai nuo 2005 m. į Lotynų Ameriką investavo 120 mlrd. dolerių (apytikriai 113 mlrd. EUR), praneša Vašingtone įsikūrusi ekspertų grupė „Inter-American Dialogue“.
Nuo 2008 m. Rusija siunčia ginklus tokioms šalims, kaip Venesuela, Brazilija ir Bolivija, be to, ji nutraukė susitarimą su Meksika dėl naftos žvalgybos, teigia Lotynų Amerikos studijų profesorius R. Evanas Ellisas iš JAV nacionalinio karo koledžo.
Kinijos ryšiai su Lotynų Amerika šiuo metu stiprėja, bet jie ne visada buvo stabilūs, o D. Trumpui pasitraukus iš TPIP, tikėtina, kad nesklandumų gali sumažėti.
Nors ir neaišku, koks kelias nusidrieks priešaky, likusios TPIP šalys nusiteikusios stiprinti ryšius ir be Amerikos.
„JAV interesams jau padaryta konkreti žala“, – pasakė Šiaurės ir Pietų Amerikos Tarybos viceprezidentas Ericas Farnsworthas, turėdamas omenyje du į Aziją orientuotus prekybos susitarimus: Regioninį ekonominės partnerystės susitarimą ir Azijos ir Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos zoną (angl. Free Trade Area of the Asia Pacific, FTAAP) – dar vieną potencialų prekybos susitarimą, kuris apims Lotynų Amerikos šalis, Pietryčių Aziją ir Australiją.
„JAV pasitraukimas iš TPIP akimoju įkvėpė naujos gyvybės į šiuos susitarimus“, – sako E. Farnsworthas, kuris dalyvavo APEC susitikime Limoje, Peru.
