Kaip rašoma šią bylą jam iškėlusio Šiaulių apylinkės teismo sprendime, ieškovas tvirtino, kad skolos susidarė dėl to, jog prasidėjus sunkmečiui bankrutavo jo kartu su verslo partneriu įkurta transporto įmonė.
„Kadangi transporto priemonių pirkimui buvo imtos paskolos iš bankų, todėl sumažėjus užsakymų ir įmonei tapus nemokia, bankai paėmė įkeistas transporto priemones ir pradėjo skolų išieškojimus neįvykdytiems įsipareigojimams padengti. Kreditoriai dėl skolų išieškojimo pateikė antstolių kontoroms vykdomuosius raštus, todėl prie skolų prisidėjo antstolių vykdymo išlaidos“, – rašoma nutartyje.
Nors byloje nenurodoma, greičiausiai vyras turėjo individualią įmonę. Paaiškindamas padėtį jis teismui nurodė, kad jo skola kreditoriams sudaro 708,6 tūkst. Lt.
Šiuo metu vyras dirba dviejose darbovietėse vadybininku po 0,25 etato.
Bylos duomenimis, jo gaunamas atlyginimas atskaičius mokesčius yra apie 500 Lt. Sutuoktinės gaunamas atlyginimas yra minimalus, pora dar augina nepilnametį sūnų. Šeima nurodo neturinti nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto.
Teismas nusprendė, kad bankrutuojančio vyro pragyvenimui būtina suma yra 300 Lt per mėnesį. Šią sumą atėmus iš vyro pajamų likusi dalis bus skirta jo skoloms padengti.
„Teismo įtikino argumentai, kad yra pagrindas kelti bankroto bylą. Suma yra nemaža, o žmogus yra nemokus“, – DELFI sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas.
Jo teigimu, bankroto byla iškelta, tačiau svarbiausi dalykai prasidės, kai bus sudarytas skolos mokėjimo ir asmens mokumo atkūrimo planas.
„Bankroto byla gali būti baigta ir greičiau nei per penkerius metus. O jeigu žmogus laimi milijoną, byla gali būti iškart nutraukiama. Tačiau įprastu atveju tokia byla turėtų užtrukti ilgokai, juo labiau, kad žmogus neturi jokių pajamų“, – tvirtino V. Jončas.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado maždaug prieš metus. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas). Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdžius asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
DELFI primena, kad vasaros pabaigoje teismai buvo sulaukę maždaug šimto žmonių prašymų bankrutuoti. Tiesa, dauguma atvejų teismai prašo papildomų duomenų.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įsiteisėję 24 fizinių asmenų bankroto bylos.
