Uždaro vandenis

Būtingės naftos terminalo apsaugos tarnybos ir valstybės institucijų atstovų susitikime iškilo klausimas dėl jūroje nustatytų apsaugos zonų pažeidinėjimo.

Zona yra labai didelė. Prie plūduro negalima priplaukti arčiau kaip 1000 metrų.

Tarp kranto ir plūduro, kur jūros dugne nutiestas vamzdynas, abipus jo nustatyta 500 metrų apsaugos zona. Tačiau pati didžiausia kliūtis yra nuo plūduro į atvirą jūrą.

15 kilometrų ilgio laivybos kanalas ir maždaug 2 kilometrų pločio inkaravietė visiškai uždaro Lietuvos teritorinius vandenis.

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius teigė, kad buriuotojai pageidautų kirsti laivybos kanalą. Tokia galimybė, anot E.Zacharevičiaus, galėtų būti - praplaukiančio laivo kapitonas susisiektų su Būtingės naftos terminalo budėtoju ir šis galėtų leisti kirsti laivybos kanalą tuo metu, kai juo neplaukia tanklaiviai.

Didelių laivų, išskyrus tanklaivius, kurie atplaukia prie plūduro, maršrutai Būtingės terminalo zonų nekerta.

Stato tinklus

Būtingės naftos terminalo plūduro problema yra ir žvejai.

Vietos ties Būtingės naftos terminalu yra žuvingos - plūduro zonoje gyvena žuvimi mintantys ruoniai.

Žvejų tinklai trukdo tanklaiviams priplaukti prie plūduro. Jei tinklai apsivyniotų aplink tanklaivių sraigtus, gali netgi įvykti avarija.

Šią savaitę vykusiame Būtingės naftos terminalo, Lietuvos saugios laivybos ir Susisiekimo ministerijos atstovų susitikime buvo minėta, kad plūduro zonoje ir laivybos kanale dažnai tenka gaudyti dreifuojančius žvejų tinklus.

E.Zacharevičius teigė, kad anksčiau žvejų plotai patekdavo į Būtingės terminalo plūduro apsaugos zoną. Tačiau Žuvininkystės departamentas pakoregavo žvejybos plotus. Galbūt tinklai statomi ir nelegaliai?

Stiprins apsaugą

“Mažeikių nafta” siekė, kad Būtingės terminalui būtų užtikrinta valstybinė apsauga.

Tas klausimas jau anksčiau buvo keliamas Susisiekimo ministerijoje vykusiame Lietuvos jūrų uostų apsaugos komiteto posėdyje šių metų pavasarį. Tuomet taip pat kalbėta apie žvejų tinklus, kurie trukdo priplaukti tanklaiviams.

Buvo pasiūlyta Būtingės naftos terminalo plūduro ir povandeninio vamzdyno apsaugą įtraukti į teritorinės jūros apsaugos ir stebėjimo sistemą. Tokią sistemą už Šengeno lėšas turi įrengti Izraelio kompanija „Elbit Systems Ltd“.

Pati „Mažeikių nafta“ žadėjo įrengti terminalo ir povandeninio vamzdyno apsaugos priemones. Tačiau bendrovė paprašė įpareigoti Lietuvos institucijas garantuoti terminalo dalies jūroje apsaugą.

Kursis Šventojoje

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad susitikime su Būtingės naftos terminalo atstovais pasiūlė pagalvoti apie tai, kokių vietų plūduro aptarnavimo ir gelbėjimo laivams jie pageidautų būsimajame Šventosios uoste.

Tai daryti dabar yra pats laikas, nes pradėti Šventosios uosto parengiamieji priešprojektiniai darbai.

Plūdurui aptarnauti naudojamas vilkikas „Smit Solovesi“, samdomi kiti vilkikai. Šie laivai į Būtingę plaukioja iš Klaipėdos uosto.

Kol kas Būtingės naftos terminalo plūdurą valdanti „Mažeikių nafta“, anot A.Vaitkaus, santūriai žvelgė į Šventosios uosto atkūrimą.

Galbūt tokią poziciją lėmė tai, kad praeityje buvo viešai iškelta minčių, jog „Mažeikių nafta“, kaip kompensaciją už tai, kad jai, o ne valstybei atitenka laivų rinkliavos, galėtų skirti pinigų Šventosios uostui atstatyti.

Dabar, kai jau yra apsispręsta Šventosios uostą atstatyti iš Europos Sąjungos lėšų, piniginio reikalavimo „Mažeikių naftai“ lyg ir neliko.

Praranda pinigus

Būtingės naftos terminalo veikla Lietuvos valstybei kainuoja nemažus pinigus. Į terminalą atplaukiantiems laivams inspektuoti yra nupirktas kateris, skirti specialistai. Pajamų iš terminalo veiklos ji negauna.

Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri už prekybinę laivybą teritoriniuose vandenyse ties Būtinge neima rinkliavų. Nuo 1999 metų liepos, kai atidarytas šis terminalas, valstybė per metus negauna apie 10 mln. litų rinkliavų.

Sveiku protu nesuvokiamas nuolaidas Lietuvos Vyriausybė 20 metų buvo numačiusi taikyti 1999 metų Investicijų sutartyje su JAV “Williams International” kompanija. Lietuva sutiko nuliniu tarifu apmokestinti į Būtingės naftos terminalą prie plūduro atplaukiančius tanklaivius.

Nuo to laiko „Mažeikių naftoje“ jau kelis kartus keitėsi savininkai, tačiau rinkliavų klausimas liko neišspręstas. Būtingės naftos terminalo nuostatuose numatyta, kad “Mažeikių nafta” nustato laivų savininkams mokesčius už tanklaivių atplaukimą, krovos ir švartavimo meistrų paslaugas ir patys renka mokesčius.

A.Vaitkus teigė, kad šią savaitę vykusiame susitikime jis Būtingės naftos terminalo atstovams priminė rinkliavų klausimą. Numatyta imti dvi rinkliavas, pagal kurias per metus būtų gauta 6-9 mln. litų pajamų.

Rinkliavų modelis būtų panašus kaip ir Klaipėdos uoste.