Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės, ketvirti metai iš eilės būsto paskolų suteikiama daugiau.

„Augantis būsto paskolų portfelis rodo, kad gyventojai optimistiškai vertina galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus ilgesniam laikotarpiui, o jų lūkesčius palaiko objektyvūs faktoriai – stabiliai augantis šalies ūkis ir didėjantis darbo užmokestis. Prie būsto skolinimosi apimčių augimo taip pat prisideda šalyje sparčiai didėjanti naujos statybos būsto pasiūla ir rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos“, – sako J. Gumuliauskienė.

Pasak jos, auga ne tik bendra išduotų būsto paskolų suma, bet ir vidutinis paskolos dydis. 2014 m. gyventojai „Swedbank“ būstui skolinosi vidutiniškai 44,8 tūkst. eurų, o prieš metus ši suma ūgtelėjo iki 48,7 tūkst. eurų.

Šiais metais paskolos gavėjai savo finansines galimybes vertino dar optimistiškiau – pirmojo metų ketvirčio duomenimis, paskolos dydis vidutiniškai siekia 52,5 tūkst. eurų. Tai sudaro atitinkamai 7 proc. daugiau nei 2015 m. ir 15 proc. daugiau nei 2014 m.

Stiprėjančius gyventojų optimistinius lūkesčius dėl asmeninių finansų stabilumo rodo ir kiti būsto paskolų rinkos rodikliai.

„Būsto paskolos gavimui reikalingas pradinis įnašas, 2014 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai sudaręs ketvirtadalį arba 26 proc. visos būsto įsigijimo sandoriui reikalingos sumos, pastaraisiais metais mažėjo.

Šių metų pirmąjį ketvirtį jis siekė 22 proc. lygį. Tai rodo, kad gyventojai pasitiki savo finansinėmis galimybėmis ir priimdami sprendimą ilgalaikiam finansiniam įsipareigojimui renkasi kokybiškesnį ir, tikėtina, brangesnį būstą“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, kasmet nuosekliai mažėja ir būsto paskolos įmokoms skiriama mėnesio pajamų dalis. 2014 m. pirmąjį ketvirtį ši dalies siekė 28 proc. paskolos gavėjo pajamų, o tuo pačiu laikotarpiu šiais metais ji sudarė mažiau – 26 proc. pajamų.

Pasak J. Gumuliauskienės, populiariausia būsto paskolų paskirtis išlieka buto įsigijimas. Šiam tikslui skolinosi du iš trijų arba 66 proc. būsto paskolų sutartis banke per pirmąjį šių metų ketvirtį pasirašiusių gyventojų.

Namo pirkimui skolinosi beveik 20 proc. besiskolinančiųjų būstui, o likusi paskolos gavėjų dalis lėšas skyrė namo statybai, baigiamiesiems statybų darbams atlikti ar jau turimo būsto remontui.

Tarp aktyviai besiskolinančiųjų tradiciškai išlieka didmiesčių gyventojai.

Iš visų 2016 m. pirmąjį ketvirtį „Swedbank“ pasirašytų būsto paskolų sutarčių beveik trečdalis turto (29 proc.) įsigyta Vilniuje. Kaip ir kelerius pastaruosius metus, Klaipėda šioje kategorijoje šiek tiek lenkia Kauną, šiems miestams tenka atitinkamai 14 proc. ir 13 proc. su paskola pirkto nekilnojamojo turto. Toliau rikiuojasi Šiauliai (8 proc.) ir Panevėžys (5 proc.).

Būsto paskolos gavėjo portretas pastaruosius metus išlieka nepakitęs. Būsto paskolas dažniausiai ėmė aukštąjį išsilavinimą turintys, aukštesnes pajamas gaunantys ir šeimas sukūrę didžiųjų miestų gyventojai, kurių amžiaus vidurkis siekia 35 metus.

„Pastaraisiais metais taip pat stebime tendenciją, kad dažnai būsto pirkėjai pasitelkia ir savanoriškas finansinės apsaugos priemones, kurios įvairių nelaimių atveju sumažina su būsto paskola susijusių finansinių įsipareigojimų naštą. Tai racionalus požiūris, nes būsto paskolos sutarties įsipareigojimai dažnai prisiimami ilgam laikotarpiui, o netikėti nutikimai bei nelaimės gali turėti didelės įtakos šeimos gerovei“, – sako J Gumuliauskienė.

2016 m. pirmąjį ketvirtį beveik 40 proc. būsto paskolą pasiėmusių gyventojų pasinaudojo „Swedbank“ gyvybės draudimo paslauga, kiek mažiau (26 proc.) būsto paskolos gavėjų įsigijo ligos ir nedarbo draudimą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)